Verslininkai siūlo savo pagalbą profesinėms mokykloms, kurios nebeparengia tinkamų specialistų
Kvalifikuotos darbo jėgos stygius privertė verslininkus susirūpinti specialistų rengimu šalies profesinėse ir žemės ūkio mokyklose, kur dėl gana mažų atlyginimų jau ima trūkti dėstytojų. Šią problemą iškėlė Lietuvos pramonininkų konfederacija, diskusijoms pakvietusi žemdirbius ir valstybinių institucijų atstovus.
Specialistų yra, bet ne tokių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, šiais metais kvalifikuotų darbuotojų stygių jau pajuto 68 proc. šalies įmonių bei žemės ūkio bendrovių. Būtent dėl specialistų trūkumo mūsų šalį ima lenkti investiciniai projektai, stambesnių įmonių vadovai darbuotojų ieško rajonuose, viliodami juos didesniu atlyginimu, socialinėmis garantijomis, o į darbą žada vežioti arba atlyginti kelionės išlaidas.
Verslo atstovų nuomone, Lietuvoje atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir specialistų rengimo planų kol kas yra labai ryškus. Pavyzdžiui, pagal įvairias vadybos programas dabar šalyje mokosi beveik 35 tūkstančiai žmonių, pagal teisės programas – daugiau kaip 15 tūkstančių. Neabejotina, kad baigę mokslus dalis jų neras darbo pagal savo specialybę ir taps bedarbiais arba dirbs ne tą darbą, kuriam rengėsi kelerius metus.
„Keista, kad verslo vadybininkus šiuo metu rengia net profesinės mokyklos. Tuomet kyla klausimas, ką veikia kolegijos ir universitetai?” – retoriškai klausė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas.
Jis apgailestavo, kad dauguma jaunų, specialybę įgijusių žmonių yra netinkamai parengti darbo rinkai, nes neturi jokių praktinio darbo įgūdžių.
Pasigendama sugretintų duomenų apie besimokančiųjų ir laisvų darbo vietų bei bedarbių skaičių. Todėl mokytis ketinančiam žmogui neretai yra sudėtinga spręsti, ar jį dominanti specialybė yra šiuo metu paklausi darbo rinkoje.
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 10-15 proc. mokinių prieš pasirinkdami profesiją gauna kvalifikuotą konsultaciją.
ES šalyse profesionalių konsultantų patarimais gali naudotis absoliuti dauguma. Būtų tikslinga peržiūrėti, kas šalyje turėtų organizuoti profesinį mokymą.
Nėra kam stoti prie staklių
Profesinio mokymo metodikos centro mokslinis konsultantas prof. Vincentas Dienys pripažino, kad pastaraisiais metais profesinės mokyklos sulaukia tik tų moksleivių, kurie nesugebėjo įstoti į aukštąsias mokyklas.
„Deja, į profesines mokyklas ateina labai daug socialiai apleistų jaunuolių, iš kurių parengti specialistus beveik neįmanoma”, – užsiminė V.Dienys.
Statistika liudija, kad savo išsilavinimu rūpinasi vis daugiau jaunų žmonių. Vis dėlto bendros tendencijos pedagogus ne itin džiugina. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, tik apie 20 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų turėtų rinktis studijas universitetuose, apie 26 proc. – kolegijose, o daugiau kaip pusė turėtų stoti į profesines mokyklas.
1992-1993 metais į universitetus bei kitas aukštąsias mokyklas įstojo 14 proc. abiturientų, 9 proc. rinkosi studijas aukštesniosiose mokyklose, o 36 proc. – profesinio rengimo centruose. Tačiau net 41 proc. vidurines mokyklas baigusių jaunuolių iš viso niekur nestojo mokytis.
Praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, šie rodikliai iš esmės skiriasi. 2003-2004 metais niekur nesimokė tik 6 proc. abiturientų, o 42 proc. tęsė studijas universitetuose, dar 21 proc. – kolegijose bei 31 proc. – profesinėse mokyklose.
V.Dienys akcentavo, kad jaunų asmenų siekis toliau mokytis yra pagirtinas, tačiau pastarųjų metų statistika atskleidžia, jog mūsų šalies švietimo sistema nėra subalansuota. Būtent dėl šios priežasties ateityje dar labiau trūks kvalifikuotų specialistų.
Siūlo pagalbą
LPK prezidentas Bronislovas Lubys pripažįsta, kad iki šiol verslo atstovai siekė labiau bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis bei universitetais, o nuošalyje likusios profesinės mokyklos nebeparengia specialistų, tinkančių darbo rinkai.
„Mes, verslininkai, esame pasirengę skirti lėšų mokykloms, kad čia dirbantys mokytojai galėtų rengti specialistus. Tačiau tokia parama neturi būti apmokestinama. Jeigu tokiai paramai bus sudarytos sąlygos, nes padėsim”, – tvirtino LPK vadovas, pridūręs, jog antraip verslas „nemes pinigų į balą”.
Svarstoma, kad įmonės galėtų tapti profesinių mokyklų valdymo dalininkėmis ar socialinėmis partnerėmis ir padėtų joms parengti specialistus. Specifinėms įmonėms, tokioms kaip chemijos pramonė, turėtų būti suteikiamos licencijos pačioms organizuoti specifinių profesijų specialistų rengimą.
Tiesioginių LPK prezidento priekaištų sulaukė prie darbo biržų veikiantys EURES centrai, kurių darbuotojai konsultuoja tautiečius, pageidaujančius dirbti užsienyje.
„Už Lietuvos biudžeto lėšas skatinama jaunų žmonių migracija į užsienį”, – piktinosi verslininkas. Jam valstybinių institucijų atstovai priminė, jog Lietuva, tapusi ES šalimi, pritarė laisvam darbo jėgos judėjimui.
B.Lubys įsitikinęs, jog, esant dabartiniams migracijos tempams, mūsų šalyje turi būti leista dirbti darbininkams iš Baltarusijos bei kitų valstybių. LPK prezidentas taip pat siūlo Lietuvoje skelbiamuose statybos objektų konkursuose leisti dalyvauti Rytų Europos statybos trestams, kurie darbus atliktų už kur kas mažesnes kainas.
Lina Navickaitė