Dienraščio „Respublika” publikacijų papiktinti intelektualai nusprendė prabilti
Šią savaitę beveik septynios dešimtys Lietuvos visuomenei žinomų kultūros, meno ir mokslo žmonių pasirašė atvirą laišką „Respublikos” leidinių grupės leidėjams, kuriame pareiškė nepritarią publikacijoms, kuriose reiškiama nuomonė, esą filantropu ir demokratijos rėmėju vadinamo Džordžo Sorošo finansuojamos nevyriausybinės organizacijos vykdo žalingą Lietuvai veiklą.
Nerimą sukėlė partijų pozicija
„Kreipiamės į Jus, norėdami pareikšti savo paramą toms demokratijos ir tolerancijos idėjoms, kurių sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje Jūsų leidiniai vertina kaip „griaunamąją jėgą”, – rašoma atvirame laiške.
Vakar grupė jį pasirašiusių asmenų surengė spaudos konferenciją, kurios metu dar kartą pareiškė savo susirūpinimą besiklostančia situacija. Pasak spaudos konferencijos dalyvių, jiems nerimą kelia ne tiek „melo ir demagogijos pilnos” dienraščio „Respublika” publikacijos, kiek partijų atvira parama laikraščio leidėjui ir savininkui.
Anot buvusios ilgametės Dž.Sorošo įkurto Atviros Lietuvos fondo (ALF) vadovės literatūrologės Irenos Veisaitės, nutarta vis dėlto reaguoti į šias publikacijas, kai paramą išpuoliams prieš pilietinę visuomenę ėmė deklaruoti kai kurios partijos.
„Man asmeniškai kelia nerimą tai, ką matau viename didžiausių Lietuvos laikraščių – „Respublikoje”. Rašiniai apie Sorošą ir su jo pagalba įkurtus fondus nebuvo kritiškas žvilgsnis. Jei tai būtų kritiškas žvilgsnis, nebūtų nutylėta tai, ką fondai davė ir duoda Lietuvai. Tai, ką skaitome per pastarąsias kelias savaites, panašu ne į blaivų žvilgsnį, o į girto žmogaus svaičiojimus”, – griežtą nuomonę pareiškė žurnalistas Romas Sakadolskis, anksčiau ilgus metus dirbęs radijuje „Amerikos balsas”.
ALF ieško ir kitų rėmėjų
„Aš su ALF susijęs nuo pat pradžių, ilgą laiką buvau jo valdybos narys. Jeigu tai būtų vien „Respublikos” publikacijos, aš nereaguočiau. Bet man nerimą kelia kai kurių partijų reakcija į susidariusią padėtį”, – sakė literatūrologas Kęstutis Nastopka.
„Tos partijos niekaip nereagavo į demokratinių institucijų puolimą „Respublikoje”, praleidusios negirdomis, o puolė ginti leidėją, kaip nepriklausomos Lietuvos simbolį”, – kalbėjo jis.
K.Nastopka taip pat pabrėžė, kad nuo pat ALF įkūrimo stengtasi šiam fondui ieškoti ir kitų rėmėjų, kad jis nebūtų išlaikomas vien iš Dž.Sorošo pinigų.
Dėkojo už knygas
Literatūrologė Vanda Zaborskaitė atmetė bet kokias prielaidas, kad per Dž.Sorošo finansuojamą ALF buvo vykdoma priešiška Lietuvai veikla: „Noriu kategoriškai paneigti insinuacijas, kad per fondo veiklą galėjo skverbtis Lietuvai priešiškos jėgos”, – sakė ji.
V.Zaborskaitė ilgai vardijo ALF nuveiktus darbus švietimo sistemos reformavimo, mokymo programų kūrimo, pedagogų perkvalifikavimo, bibliotekų rėmimo srityse. Pasak jos, ši veikla buvo itin svarbi ir reikšminga, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, nes pati valstybė tuomet šiems darbams neturėjo pakankamai lėšų.
Filosofas Arvydas Šliogeris teigė dešimt metų dalyvavęs ALF veikloje, konkrečiai leidybos programoje: „Jeigu ne Dž.Sorošo fondo finansavimas, mes vis dar sėdėtumėme kokių 1978 metų lygyje. Per tuos 10 metų buvo išleista per 250 knygų, pačių aktualiausių Lietuvai, paties plačiausio diapazono – nuo didžiausios klasikos iki konkrečius politinius reikalus aptariančių knygų. Jeigu ne Dž.Sorošo fondas, iš tų 250 knygų iki šiol gal net nebūtų buvusi išleista nė viena. Todėl aš galiu ramiai Lietuvos intelektualų vardu padėkoti Dž.Sorošui, kad jis davė galimybę išleisti tokias knygas”.
Neneigė siekio daryti įtaką Lietuvai
„Tvirtinama, kad Sorošas arba jo išlaikomi žmonės nori valdyti Lietuvą. Aš esu daug geresnės nuomonės nei „Respublika” apie Lietuvos žmones, tikrai ne visus papirksi. Pamėginkite kai ką papirkti – tikrai nepasiseks”, – teigė I.Veisaitė.
Literatūrologė taip pat pabrėžė, kad nors ALF didžia dalimi yra išlaikomas Dž.Sorošo lėšomis, tačiau yra visiškai savarankiška visuomeninė institucija: „Noriu pasakyti kaip buvusi ilgametė ALF pirmininkė, kad už viską, ką padarė ALF, esame visų pirma atsakingi mes, valdybos nariai ir darbuotojai. Ir jeigu jūs norite kaltinti ar girti, tai kaltinkite arba girkite mus”.
Atvirą laišką „Respublikos” leidinių grupės leidėjams iki trečiadienio buvo pasirašę 68 Lietuvos piliečiai, tarp jų – prof. Edvardas Gudavičius, prof. Tomas Venclova, prof. Bronislovas Genzelis ir kiti žinomi žmonės.
Arūnas Ivaškevičius