Diagnozė: eutrofikacija, dėl kurios „žydi” vanduo

Lapkričio 22-23 d. Stokholme vyko Baltijos šalių aplinkos apsaugos ministrų neformalus susitikimas, kurio metu aptarta jūros sveikata.

Jame dalyvavo Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Islandijos ministrai, aukšti kitų Baltijos jūros šalių, išskyrus Rusiją, pareigūnai, taip pat Norvegijos, Alandų salų, dabar ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos ir perimsiančios pirmininkavimą Austrijos, Europos Komisijos ir Helsinkio komisijos atstovai. „Vakarų ekspresas” kalbino iš susitikimo grįžusį Lietuvos aplinkos ministrą Arūną Kundrotą.

Klaipėdos krašto žmonėms, gyvenantiems arčiausiai Baltijos jūros, būtų įdomu sužinoti, apie ką kalbėjosi ministrai. Ar buvo aptartos konkrečios Baltijos jūros bėdos?

Remiantis Baltijos jūros aplinkos būklės stebėsenos duomenimis, išskirtos keturios pagrindinės problemos. Viena svarbiausių – eutrofikacija, dėl kurios „žydi” vanduo, jame ima trūkti deguonies, dūsta žuvys, mažėja vandens telkinio bioįvairovė. Kita labai aktuali problema – pavojingos medžiagos. Nors per pastaruosius 20-30 metų šių medžiagų išmetimai gerokai sumažėjo (kadmio – 46 procentais, gyvsidabrio – 62 proc., švino – 61 proc.), tačiau jų koncentracijos Baltijoje tebėra 20 kartų didesnės nei Šiaurės Atlante. Sugaunama žuvų, kuriose sunkiųjų metalų ar dioksinų koncentracijos viršija leistinas normas.

Dar viena skaudi problema – laivybos poveikis. Laivyba Baltijoje kasmet intensyvėja, todėl daugėja avarinių naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimų, neteisėtai iš laivų išpilamų teršalų, kurie susidaro jų eksploatacijos metu. Atliekant stebėjimus lėktuvais, per metus nustatoma apie 400 tokių neteisėtų naftos išpylimo iš laivų atvejų. Visa tai negali nekelti susirūpinimo.

Ar buvo paskelbti kokie nors nauji faktai apie Baltijos jūros taršos didėjimą?

Ruošdamasi šiam aplinkos ministrų susitikimui, Helsinkio komisija parengė medžiagą pagal Baltijos jūros aplinkos būklės stebėsenos duomenis. Nerimauti verčia didžiuliai eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų kiekiai. Pavyzdžiui, per metus į Baltijos jūrą patenka daugiau kaip milijonas tonų azoto. 75 proc. šių teršalų atplukdoma vandeniu, o likusieji atkeliauja per atmosferą. Didelė dalis maistinių medžiagų į Baltijos jūrą atplukdoma upėmis iš kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos.

Beveik prieš pusmetį, birželio mėnesį, pradėjo veikti Baltijos jūros laivų eismo stebėsenos sistema. Jos duomenimis, per tris mėnesius Danijos sąsiauriais praplaukė 14 tūkst. laivų. Ketvirtadalis jų – tanklaiviai. Kasdien dvidešimtyje Baltijos jūros uostų nafta ar jos produktais pakraunama 150-200 tanklaivių. Didėja ne tik laivų skaičius, bet ir jų talpa. Jau dabar Baltijoje plaukioja laivai, gabenantys 100-150 tūkst. tonų naftos. Prognozuojama, kad 2015 metais naftos transportavimas Baltijos jūra išaugs 40 proc.

Ar buvo kalbama apie konkrečius jūros teršėjus ir būdus, kaip su jais kovoti?

Aptarėme pagrindinius Baltijos taršos šaltinius. Daugiau kaip pusė visų maistinių medžiagų (azotas, fosforas), kurios sukelia eutrofikaciją, į jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos. Siekiant apsaugoti Baltiją, turi būti sumažinti šių ją teršiančių medžiagų kiekiai. Iš esmės padėtį pagerinti padės ES žemės ūkio politikos pokyčiai. Nitratų direktyvos įgyvendinimas, nacionalinės strategijos ir kaimo plėtros programos turėtų užtikrinti, kad plėtojant žemės ūkį būtų laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų.

Stokholme aptarėme ir kitas priemones jūros aplinkos sveikatai pagerinti. Susitikimo dalyviai pažymėjo būtinybę mažinti transporto sektoriaus keliamą taršą, užtikrinti, kad būtų tvarkomos visos iš laivų išleidžiamos nuotekos, toliau plėtoti investicijas į miestų nuotekų tvarkymą, stengtis, kad kuo mažiau pavojingų medžiagų patektų į jūrą su upių nuotekiu bei per atmosferą, įvertinti Baltijoje paskandinto cheminio ginklo poveikį jos aplinkai.

Ar kalbėta apie kokias nors konkrečias priemones, kaip būtų galima kovoti su laivais Baltijos jūroje, išpilančiais naftos produktų ar užterštus vandenis?

Susitikimo metu buvo pripažinta, kad intensyvėjanti laivyba kelia pavojų Baltijos jūrai. Todėl šio regiono šalys privalo įgyvendinti tarptautinius saugios laivybos ir laivų keliamos taršos prevencijos reikalavimus. Pasiūlyta išnagrinėti naujų priemonių, kurios užtikrintų saugesnę laivybą ir geresnį pasirengimą likviduoti taršos incidentus, poreikį. Konkrečias priemones turėtų svarstyti ES institucijos, Tarptautinė jūrų organizacija, Helsinkio komisija.

Ar iškyla finansinių problemų siekiant sustiprinti Baltijos jūros apsaugą?

Tokių problemų kyla norint apsaugoti Baltiją nuo jos progresuojančios ligos – eutrofikacijos. Mat didžioji dalis – apie 70 proc. – maistinių medžiagų, skatinančių šį procesą, į jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos. Tų pastangų, kuriomis dabar įgyvendinami ES teisės aktai, ypač Nitratų direktyva, ateityje tikrai nepakaks. Todėl dabar rengiama Europos jūrų strategijos direktyva bus siejama su dideliais ES šalių finansiniais įsipareigojimais. Jos projektą paruošė Europos Komisija. Pagrindinis Direktyvos tikslas – iki 2021 m. pasiekti gerą Europos jūrų aplinkos ekologinę būklę. Ją įgyvendinti Baltijos jūros regione padės Helsinkio komisijos parengtas Baltijos jūros veiksmų planas, kurį ketinama patvirtinti 2007 metais.

Ar Baltijos jūrai dar aktuali tanklaivių viengubu korpusu problema?

Po viengubo korpuso tanklaivių „Prestige”, „Baltic Carier” ir kt. avarijų daugelis tarptautinių organizacijų ėmė aktyviai svarstyti, kad reikia atsisakyti viengubo korpuso tanklaivių ir pakeisti juos dvigubo korpuso tanklaiviais, kurie aplinkosauginiu požiūriu yra saugesni. Pagal naujus ES reikalavimus viengubo korpuso tanklaiviams, plaukiojantiems su ES šalių vėliava, nuo 2003 m. spalio 1 d. (Lietuvai – nuo 2004 m. gegužės 1 d.) draudžiama gabenti sunkiąją naftą, taip pat draudžiama tokiems tanklaiviams, gabenantiems sunkiąją naftą, įplaukti į ES šalies uostus ar terminalus arba iš jų išplaukti. Data, nuo kada draudžiama eksploatuoti viengubo korpuso tanklaivį, nustatoma pagal jo dydį ir amžių. 2010-ieji – tai paskutiniai metai, kai ES šalims leidžiama eksploatuoti tokius tanklaivius.

Kokios žuvininkystės problemos yra susijusios su Baltijos jūros apsauga?

Baltijoje mažėja menkių ištekliai, ir tai neigiamai atsiliepia jūros ekosistemai. Paisant vien ekonominės naudos, išgaudomos tik menkės, plėšrios žuvys, ir leidžiama gausėti menkavertėms žuvims. Taip pažeidžiama ekosistemos pusiausvyra, sudaromos sąlygos eutrofikacijai stiprėti. Todėl būtina sustabdyti menkių mažėjimą ir atkurti jų nerštavietes. Mokslininkų duomenimis, blogiausia padėtis šiuo požiūriu yra rytinėje Baltijos jūros dalyje. Saugant menkių išteklius, jų sugavimo kvotos Baltijos jūroje nuo 1999 m. kasmet mažinamos. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusiais metais, šiemet Lietuvai skirta menkių kvota sumažėjo 615 tonų.

Ar ką nors konkretaus nutarėte, ar pasirašėte kokį nors kam nors adresuotą dokumentą?

Tai buvo neformalus Baltijos jūros regiono šalių aplinkos ministrų susitikimas, todėl jokio dokumento ir nepasirašėme. Šio susitikimo tikslas – pasikeisti nuomonėmis apie Baltijos jūros aplinkos būklę, įvertinti, ar pakankamai imamasi priemonių jai gerinti, siūlyti, ką reikėtų įgyvendinti, aptarti, kaip veiksmus derinti su ES jūrų politika ir pan. Man teko kalbėti visais pagrindiniais susitikimo klausimais, paskatinti diskutuoti. Juk jūros apsaugai užtikrinti imamasi daug įvairių priemonių, išleidžiama daug pinigų, tačiau Baltijos būklė praktiškai negerėja. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą „žydintys” dumbliai apėmė didžiulę jūros teritoriją. Tai itin gerai matyti iš palydovo darytose nuotraukose. Todėl itin svarbu rasti būdus, kaip perkirsti Gordijaus mazgą.
Dalia Bikauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Diagnozė: eutrofikacija, dėl kurios „žydi” vanduo"

  1. egle

    as 😳

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.