Nosies iš Vilniaus neiškišantys Narkotikų kontrolės departamento (NKD) biurokratai teigia, kad jų siūlomos prevencinės priemonės narkomanijai pažaboti yra efektyvios. Tačiau nepilnamečius reanimuojantys gydytojai ir su jaunimu dirbantys specialistai šaukia – gelbėkime vaikus, kol šie netapo narkomanais, ir alkoholikais!
Į Klaipėdos vaikų ligoninę greitosios pagalbos ekipažu atvežami mažieji pacientai iš visos Vakarų Lietuvos. Nepilnamečiai, vartojantys psichotropines medžiagas ar pirmąkart pabandę jų, patenka į Reanimacijos skyrių.
„Kasmet pasitaiko bent du trys atvejai, kai specialistų komandai tenka visą parą tenka kovoti dėl narkotikų perdozavusio vaiko gyvybės”, – dienraščiui sakė Reanimacijos skyriaus vedėja Lina Survilaitė.
Gydytoja reanimatologė pažymi, kad nepilnamečių, apsinuodijusių psichotropinėmis medžiagomis, į ligoninę patenka vis daugiau.
Nemažesnį nerimą Reanimacijos skyriaus medikams kelia ir tai, jog pas juos patenka labai daug neblaivių vaikų. Tarp girtaujančiųjų yra ir dešimtmečių.
„Alkoholis – taip pat narkotikas, tik legalus, – pažymi L. Survilaitė. – Ir girtavimas yra tokia pat opi problema, kaip ir vaikų svaiginimasis narkotinėmis medžiagomis.”
Tai, kad daugėja nepilnamečių, besisvaiginančių narkotikais, patvirtina ir Klaipėdos ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Auglienė. Šioje laboratorijoje nuo 2000-ųjų ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams atliekami tyrimai dėl galimo narkotikų vartojimo.
R. Auglienės pastebėjimu, pastaruoju metu į Klinikinės diagnostikos laboratoriją vis dažniau kreipiasi tėvai. Jie prašo specialistų nustatyti, ar jų vaikų organizme yra narkotinių medžiagų pėdsakų. Beje, dažniausiai artimųjų nuogąstavimai pasitvirtina.
Nedomina paskaitos ir lankstinukai
Nuo 2002-ųjų Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius vykdo narkomanijos ir ŽIV/AIDS prevencijos programą. Ja remdamiesi uostamiesčio Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai ugdymo įstaigose atlieka moksleivių apklausas.
VSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Brigita Bertašiūtė pažymi, kad narkomanija tampa pavojingu reiškiniu, kurio pasekmės yra baisios.
Pasak jos, įvairių sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad moksleiviai anksti išbando priklausomybę sukeliančias medžiagas. Pavyzdžiui, rūkyti pirmą kartą moksleiviai pabando būdami 10-11 metų amžiaus, o apie trečdalis vyresnių nei 15 metų moksleivių rūko kasdien.
Beveik visi vyresni nei 15 metų amžiaus paaugliai jau yra vartoję alkoholinius gėrimus ir beveik pusė iš jų bent kartą yra buvę pasigėrę.
Į klausimus apie narkotikų vartojimą teigiamai atsako apie trečdalis uostamiesčio moksleivių. Populiariausi narkotikai jaunimo vakarėliuose – kanapės, amfetaminas ir ekstazis.
„Siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo neigiamų priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikio, būtina vykdyti vaikams patrauklias prevencines priemones”, – akcentuoja R. Bertašiūtė.
– Miesto mokyklose atliktos apklausos parodė, kad vaikams priimtiniausios yra aktyvios prevencinės veiklos formos – dalyvavimas akcijose, debatuose, projektuose, kurių metu informaciją renka patys moksleiviai.
O paskaitos, seminarai ar paruošta speciali informacinė medžiaga – lankstinukai, brošiūros ar bukletai – jiems yra neįdomūs.”
Tėvai liko nuošaly
Lapkričio mėnesį buvo paskelbta Europos narkotikų prevencijos savaitė „Kalbėkime apie narkotikus”. NKD šią savaitę paskyrė tam, jog įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, poveikiu augančiam organizmui ir t. t. domėtųsi ne vaikai, o tėvai.
„Kalbėdami su vaiku apie narkotikus tėvai privalo ne tik mokėti valdyti šį sudėtingą pokalbį, bet dar ir turėti žinių apie labiausiai paplitusius narkotikus, – aiškina NKD direktorė Audronė Astrauskienė. – Daugelis tėvų nuogąstauja, kad jų vaikai apie narkotikus žino kur kas daugiau nei jie patys. Tėvams nebūtina suprasti narkotikus vartojančiųjų žargono, tačiau žinoti, kaip šios medžiagos gali paveikti jų vaikų sveikatą, yra svarbu.”
Organizacijos „Tėvai prieš narkotikus” valdybos narys Gintaras Našlėnas, paklaustas, ar jų organizacija prisidėjo prie visoje Europoje rengiamos akcijos, atsakė: „Nors NKD yra valstybinė institucija, turinti koordinuoti visų organizacijų, dirbančių narkomanijos prevencijos srityje, veiklą, tačiau mes esame ignoruojami, nekviečiami į departamento rengiamus pasitarimus. Mes jiems esame it rakštis.”
„Sausomis paskaitomis apie narkotikų žalą nepatrauksi vaikų dėmesio, tad jiems informaciją pateikiame gyvai, per pačių moksleivių surengtas akcijas, konkursus ir panašiai”, – sakė per du tūkstančius narių vienijančios organizacijos valdybos narys.
Neprisišaukia vilniečių
NKD vadovė A. Astrauskienė „Vakarų ekspresui” teigė, kad jų siūlomos prevencinės priemonės narkomanijai pažaboti yra efektyvios. „Kalbant apie narkomanijos problemas, situacija tikrai neprastėja”, – įsitikinusi ji.
Tačiau per dešimtį metų su moksleiviais narkomanijos prevencijos srityje dirbanti klaipėdietė gydytoja Dalia Jurgaitienė konstatuoja, kad situacija kasmet blogėja.
„Padėtis ims keisti tik tuomet, kai bus darbų tęstinumas, – akcentavo D. Jurgaitienė. – Kad būtų sukurta sistema, būtina, jog NKD ne tik rinktų informaciją, bet ir koordinuotų dirbančiųjų šioje srityje veiklą.
Reikia, kad departamento darbuotojai, užuot sėdėję kabinetuose, rengtų išvažiuojamuosius posėdžius šalies miestuose ir rajonuose, sykiu atsakytų į specialistams rūpimus klausimus. Vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo narkomanijos – dirbti išvien.
Departamentas puikiai žino, kad uostamiesčio mokyklose padėtis yra kritiška – kas trečias apklausoje dalyvavęs paauglys prisipažino vartojęs narkotikų. Daug kartų kreipiausi į direktorę A. Astrauskienę, kad atvyktų į Klaipėdą ir sušauktų visus specialistus. Vietoj vizito – tyla.”
VSC gydytojos D. Jurgaitienės teigimu, narkotikus mokyklose pardavinėja ne suaugusieji, bet patys vaikai. Pasak jos, platintojai ugdymo įstaigose turi savo vadinamuosius agentus.
Specialistė teigia, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, narkotikų platintojai susekami per vartotojus. Tačiau Lietuvoje vartojantieji narkotikus yra neliečiami, nors platintojai, D. Jurgaitienės nuomone, yra per didelė žuvis, kad juos būtų galima pagauti be jauko.
Tikroji prevencija
Narkomanijos prevencijos srityje vis tik yra prošvaisčių – jas įžvelgėme apsilankę uostamiesčio „Santarvės” vidurinėje mokykloje. Šioje ugdymo įstaigoje D. Jurgaitienė kartu su prevencijos srityje dirbančia gydytoja Galina Ščiukina, talkinant psichologams ir socialiniams darbuotojams, bemaž metus įgyvendina specialiai vaikams sukurtą programą.
„Informacija apie narkotikų bei rūkymo žalą augančiam organizmui pateikiama moksleiviams patrauklia, pavyzdžiui, žaidimų forma”, – aiškino G. Ščiukina.
Programa yra dviejų dalių. Pagal pirmąją specialistų komanda dirba su 10-14 metų amžiaus vaikais, kita dalis pritaikyta vyresniųjų klasių moksleiviams. Dvylika savaičių trunkančiuose mokymuose, kurie vedami kompiuterių klasėse, moksleiviai dalyvauja savo noru.
„Pradžioje buvo sunku, tačiau dabar moksleiviai patys veržiasi dalyvauti programoje, – pasakojo G. Ščiukina. – Norint ką nors pasiekti, visų pirma reikia pelnyti vaikų pasitikėjimą.
Mes nesidomime, kurie moksleiviai yra pažangūs, o kurie priklauso rizikos grupei. Išskyrę tariamus blogiukus ne tik juos sumenkintume kaip asmenybes, bet ir galbūt paskatintume griebtis narkotikų. Visi vaikai yra geri, o dėl to, kad kai kurie jų paslysta ar užsisklendžia savyje, kalti mes, suaugusieji, nerandantys laiko jų išklausyti.”
Jūratė Mazajeva