Seime artimiausiu metu planuojama užregistruoti pasiūlymą likviduoti dabartinę Aplinkos ministeriją ir atkurti 1998 metais panaikintas Statybos ir urbanistikos bei Miškų ūkio ministerijas.
Vienas tokio pasiūlymo autorių – parlamentaras Stasys Mikelis „Vakarų ekspresui” sakė, kad dabartinė ministerija virto monstru, kuris ir vykdo, ir pats save kontroliuoja.
Kaip pretekstai siūlyti naikinti Aplinkos ministeriją įvardyti ir nelegalių statybų Kuršių nerijoje skandalas bei ministerijai atskaitingų institucijų funkcijų nepasidalijimas, piliečiams statomos biurokratinės barikados bei nišos korupcijai.
Teisinė kolizija
Iki 1998 metų, kai buvo įsteigta Aplinkos ministerija, su statybomis susijusius reikalus koordinavo Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos inspekcija.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko S. Mikelio teigimu, pastarosiose trijose institucijose tuo metu dirbo apie 160 žmonių. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje bei įvairiose jai pavaldžiose institucijose dirba apie 2 tūkst. specialistų.
„Ar ne dėl išsipūtusio ministerijos aparato kasmet tampa vis sudėtingiau tvarkyti su statybomis susijusius reikalus? Ne paslaptis, kad dažnas pilietis ar verslininkas pirma pradeda statybas, o tik vėliau pradeda rūpintis įvairiais leidimais. Formaliai tai yra nelegalu, tačiau juk laikas – pinigai. Aš suprantu tokius pažeidėjus. Jei darytum viską pagal nustatytą tvarką, kelerius metus negalėtum vykdyti statybos darbų”, – mūsų dienraščiui teigė S. Mikelis.
Jo manymu, dar daugiau painiavos į šią sritį įneša ir Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) bei šiai pavaldi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.
„Šios dvi tarnybos nėra projektus derinančiosios institucijos, tačiau pastaruoju metu būtent dėl jų noro reguliuoti urbanistinę Neringos plėtrą stringa ne vienas kurortui ir jos žmonėms reikalingas projektas. Nesuprantu, kaip gali valstybinės institucijos pažeidinėti Konstituciją ir Vietos savivaldos įstatymą bei kištis į savivaldybės, šiuo atveju – Neringos, reikalus?” – svarstė parlamentaras.
Mat pagal Konstituciją tai, ar savivaldybės laikosi šio svarbiausio šalies teisinio dokumento bei ar vykdo Vyriausybės sprendimus prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, „Savivaldos institucijos nėra pavaldžios valstybės institucijoms”.
„Nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nėra tos institucijos, kurios reguliuotų Neringos savivaldybės tarybos veiklą”, – teigė S. Mikelis.
Jis tvirtino, kad nutarimo projektas dėl Aplinkos ministerijos naikinimo yra ruošiamas kartu su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Petru Baguška.
Vertinimai – prieštaringi
Iš „Vakarų ekspreso” apie S. Mikelio planus dėl Aplinkos ministerijos naikinimo sužinojęs jo bendrapartietis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Antanas Bosas iš dalies pritarė kolegos iniciatyvai.
„Negerai yra tai, kad Aplinkos ministerija yra ir vykdomasis, ir kontroliuojamasis organas vienoje vietoje. Tas pats ministras sprendžia ir aplinkosauginius, ir statybų klausimus. Atsiranda interesų konfliktas, draskymasis, nebelieka normų, ribų. Žmogui tenka pernelyg daug valdininkų slenksčių numinti, kol gauna leidimą”, – sakė politikas.
Jis teigė, kad šiuo metu yra paruoštos įstatymų pataisos, kuriomis sprendimų priėmimas nebepriklausytų tik nuo vieno žmogaus.
Tačiau Seimo opozicijai priklausantis, nuo 1996-ųjų iki 1998 metų statybos ir urbanistikos ministru, o nuo 1998 iki 1999 metų aplinkos ministru dirbęs Seimo narys Algis Čaplikas S. Mikelio užmojus vertino skeptiškai.
„Jei vienoks ar kitoks procedūrų derinimas yra numatytas įstatyme, vis viena reikės derinti. Viskas užprogramuota įstatymuose, todėl pirmiau juos reikia keisti, o ne ministerijas likviduoti. Ta reforma būtų žalinga, nes vėl tektų perdalinti funkcijas, atsirastų nauja kova dėl įtakos, terpė korupcijai”, – mūsų dienraščiui sakė A. Čaplikas.
Tačiau ir jis kritikavo dabartinę Aplinkos ministeriją, kuri „pernelyg daug tuščiažodžiauja, kalba lozungais ir per mažai dirba”.
Institucijų karas
S. Mikelio siūlymas naikinti ministeriją visiškai nevertas dėmesio pasirodė VSTT vadovei Rūtai Baškytei.
„Toks pasiūlymas – nelogiškas. Juk taip visai negalvojama apie valstybės išteklius. Be to – vienoje institucijoje yra mažiau biurokratijos nei keliose. Ir sprendimus paprasčiau priimti, kai dirba viena ministerija. Juk teisės aktų sistema vis viena vienoda”, – „Vakarų ekspresui” sakė valdininkė.
Dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje jos vadovaujama tarnyba bei Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros paveldo departamentas atsidūrė priešingose barikadų pusėse su Neringos savivaldybe.
Vienas iš konflikto pavyzdžių – Nidos centre esančios parduotuvės, skambiai pavadintos prekybos centru „Kuršis”, direktorės Danutės Stakutienės istorija.
Pasak verslininkės, ji dar rugsėjo mėnesį ketino pradėti objekto rekonstrukciją. Atliko detalųjį planą, užsakė projektą, ir per kelerius metus šiems darbams išleido apie 80 tūkst. litų. Buvo susitarta su banku dėl kredito, su statybininkais – dėl darbų, tačiau rekonstrukcija iki šiol nepradėta.
Šių metų rugpjūčio 8 dieną tuometinis KNNP direktorius Vladas Portapas į prekybos centro rekonstrukcijos projekto sąlygas įrašė, jog rekonstruojant pastatą negalima nė 1 proc. padidinti užstatymo ploto. Verslininkė piktinosi, kad ji savo lėšomis esą privalanti parengti ir viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą.
Nepatiko „vagonas”
Pasikeitus KNNP vadovui, šios tarnybos požiūris į „Kuršio” rekonstrukciją nepakito.
Naujoji saugomos teritorijos direktorė Aurelija Stancikienė verslininkei liepė užsakyti naują projektą, kadangi dabartinis jai nepatikęs. D. Stakutienei buvo rekomenduota vykti į Vilnių, į VSTT.
Šios tarnybos direktorė R. Baškytė taip pat pareikalavo nė 1 proc. nedidinti užstatymo ploto, nors, verslininkės teigimu, pagal naująjį projektą jis padidėtų vos 7 proc., arba 35,6 kv. m.
„Kai pasakiau, kad naujam projektui nebeturiu pinigų, Rūta Baškytė man pasiūlė šį pastatą išvis nugriauti arba parduoti. Su tokiu požiūriu į paprastą žmogų dar neteko susidurti”, – pasakojo aštuntąją dešimtį įpusėjusi Nidos verslininkė.
„Vakarų ekspresui” A. Stancikienė aiškino, esą nidiškės verslininkės parduotuvės rekonstrukcijos projektas buvo niekam tikęs dėl vizualinės raiškos.
„Kuršis” – tai didelis, pailgas, miesto centre esantis pastatas. Mes nesame prieš jo rekonstrukciją, tačiau pagal pateiktą projektą ant tokio ilgo „vagono” norėta užkelti dar vieną – tokio paties nepatrauklaus fasado priestatą. O viešbučio atsiradimas būtų tikrai nuostabus dalykas”, – sakė parko direktorė.
Ji atmetė S. Mikelio priekaištus, esą KNNP nėra kontroliuojanti institucija bei taip pat sukritikavo siūlymą naikinti Aplinkos ministeriją.
Kelininkų problemos
Dar vienas biurokratinio kemsyno pavyzdys – valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai” atvejis.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas šių metų spalio 29 dieną laikinai sustabdė šiai įmonei išduotą statybos leidimą bei projektavimo sąlygų sąvadą.
„Mes esame valstybinė įmonė, prižiūrinti ir eksploatuojanti 58 kilometrus kelio Kuršių nerijoje. Ketiname Juodkrantėje pasistatyti sandėlį druskos ir smėlio mišiniui suberti bei technikai laikyti, kad nereikėtų gabenti iš žemyno. Tačiau kažkam šovė į galvą reikalauti sustabdyti mūsų statybos leidimo galiojimą ir teigti, esą statybos neteisėtos”, – piktinosi minėtos įmonės vadovas Petras Kaučikas.
„Klaipėdos regiono keliai” Juodkrantėje, netoli Gintaro įlankos, šiemet ketino baigti statyti sandėlį, kuriame būtų laikomas keliui barstyti skirtas smėlis bei technika.
Šio objekto statybos darbų vertė – apie 550 tūkst. litų. Šiuo metu jau atlikta 360 tūkst. litų vertės darbų, nupirkta 40 tūkst. litų vertės statybinių medžiagų.
Anot įmonės vadovo, įmonei sandėlis Kuršių nerijoje ir garažas yra labai reikalingi.
„8 valandą ryte kelias jau turi būti nuvalytas ir pabarstytas. O ką daryti, jei pirmas keltas per marias kelia tik pusę šešių? Jei mes kiekvieną rytą važiuotume iš Klaipėdos – niekaip nespėtume įvykdyti savo įsipareigojimų”, – problemas vardijo P. Kaučikas.
Mainais už galimybę pasistatyti šį objektą „Klaipėdos regiono keliai” įsipareigojo toje vietoje panaikinti iki tol buvusias dyzelino talpas bei dervos ruošimo katilą.
A. Stancikienė ir šioje situacijoje buvo kategoriška: „Na, pagalvokite, tokioje vietoje, kur tik prasideda urbanizuota teritorija, šalia Gintaro įlankos, šalia Kuršių nerijos „vizitinės kortelės”, statyti druskos sandėlį. Ta vieta buvo numatyta jaunimo pasilinksminimams”, – teigė KNNP direktorė.
Savo ruožtu ji piktinosi, kad norint valstybinėje miško fondo žemėje pastatyti paprasčiausią suoliuką, tenka gauti miesto architekto leidimą. „Tai – nelogiška ir neteisinga”, – pridūrė ji.
Beata Lomsargytė
Denisas Nikitenka