Gruodžio pradžia tango pasaulyje – karščiausias metų laikas. 2-ąją mėnesio dieną švenčiamos 100-osios Tango Nuevo (naujojo tango) pradininko Osvaldo Pugliese’io metinės. Paminint garbingą maestro indėlį į pasaulinės muzikos vystymąsi, gruodžio 1 d. (ketvirtadienį) „Neringos” kavinėje bare vyks šventinė milonga – tango muzikos ir šokio vakaras, – kuri bus tarytum įžanga į svarbiausią tango gyvenime šventę – Pasaulinę tango dieną.
Pasaulinė tango diena, kuri švenčiama gruodžio 11 d. sutampa su dviejų tango žvaigždžių – tango karaliumi tituluojamo Carloso Gardelio ir Julio De Caro gimtadieniais. Vilniaus tango klubas šia proga ruošia vilniečiams dar vieną staigmeną – šokio spektaklį „Lolita”, kurio premjera įvyks 11 ir 13 dienomis 19 val. Menų spaustuvės Kišeninėje salėje.
Osvaldo Pugliese’io metai – 2005-ieji tango pasaulyje buvo paskelbti Osvaldo Pugliese’io metais ne tik dėl 100-ųjų maestro gimimo metinių, bet ir dėl neblėstančio jo kūrinių populiarumo.
Osvaldo Pugliese’is ( Osvaldo Pugliese) 1905-1995) įtakojo tango skambesio ir pojūčio esminį pasikeitimą, pradedant pirmuoju savo tango „Recuerdo” („Atminimas”), sukurtu dar paauglystėje. Po jo hito „La Yumba” pasirodymo, kompozitoriaus įtaka jaučiama beveik kiekvieno tango aranžuotojo ar kūrėjo darbuose.
Visgi, jo gyvenimas nebuvo toks sėkmingas. Priklausančiam komunistų partijai, Osvaldo teko susidurti su priešiškumu. Tačiau tiek gyvenime, tiek muzikoje maestro niekada neatsisakė savo pažiūrų. Būtent tai išsaugojo jo tango kūrinių gilumą ir nemažėjantį populiarumą.
Maestro kūrinių sąrašas tikrai ilgas. Iki pat savo gyvenimo pabaigos Osvaldo Pugliese’is toliau kūrė puikius tango kūrinius, kuo įsitikins kiekvienas, užsukęs ketvirtadienio vakare į Neringos kavinę barą.
Vilniaus tango klubas. Vilniaus argentinietiško tango klubas įkurtas 2003 metais kaip alternatyva akademinei bei stereotipinei lietuvių sampratai apie tango. Klubo tikslas – skleisti tango kultūrą Lietuvoje. Šokio pamokos, muzikos klausymas, filmų peržiūros, tango vakarų bei koncertų organizavimas – tai tik dalis, išoriškai pastebimos klubo veiklos. Svarbiausia – išgirsti save ir kitus per tango. Klubo dar visai trumpą biografiją puošia net keletas tarptautinių projektų ir muzikinių programų su argentinietiškojo tango meistrais iš Prancūzijos, Švedijos ir Argentinos.
Lolita. Tango spektaklio „Lolita” pagrindas – visame pasaulyje žinomo rusų kilmės amerikiečių rašytojo Vladimiro Nabokovo to paties pavadinimo skandalingasis romanas. Tuo pačiu šis spektaklis – pirmasis bandymas Lietuvoje perkelti šį kūrinį į sceną.
Intriguojantis, ir net šokiruojantis, literatūrinės medžiagos siužetas jau 30 metų kausto skaitytojų smalsumą ir slaptąsias mintis. Nors kūrinio veiksmas rutuliojasi 20 a. vidury, spektaklis kuriamas šių dienų žiūrovui: paaugliams, jaunimui ir suaugusiesiems.
Neatsitiktinai spektaklyje į žiūrovus kreipiamasi tango ir šiuolaikinio šokio kalba. Spektaklis „Lolita” leis pažvelgti į giliausius išgyvenimus ir pačias gaivališkiausias jausmų išraiškas.
Tango karalius – Carlosas Gardelis (Carlos Gardel, 1890-1935) – legendinė Argentinos asmenybė, vadinta Buenos Airių „paukščiu giesmininku”, muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste” („Mano liūdnoji naktis”) jis tapo Tango Cancin (tango dainos) žanro pradininku. O įrašas tuomet tapo „graibstomiausiu hitu” Lotynų Amerikos šalyse (parduota 100.000 kopijų). Per gana trumpą savo gyvenimą (45 m.) jis įrašė 770 kūrinių, kurių net 514 yra tango.
Žaibiškos Gardelio karjeros kilimą 1935 m. birželio 24 d. nutraukė netikėta lėktuvo katastrofa Medeline (Kolumbija). Minios žmonių susirinko palydėti jo į amžinojo poilsio vietą, skambant jo tango kūriniui „Silencio” („Tyla”).
Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius (1899-1980), įtakojęs daugelio amžininkų ir pasekėjų kūrybą, klestėjusią 20 a. 50-aisiais – „tango aukso amžiaus” metais.
Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Jo 30 metų muzikinę biografiją puošia 420 plokštelėse įamžintų kūrinių.
Iki pat pasitraukimo iš tango muzikos pasaulio jis buvo karštu tango tradicijų sergėtoju, dėl ko, atmesdamas centrinį dainininko vaidmenį tango orkestruose, jis liko tango evoliucijos nuošalyje.