Iš tolimų kraštų galima parsivežti ne tik nepakartojamų įspūdžių, bet ir pavojingą infekciją
Vis daugiau žmonių iš kelionių sugrįžta užsikrėtę pavojingomis ligomis. Hepatitai, vidurių šiltinė, ūmios žarnyno infekcijos neapdairių keliautojų tyko ne tik tolimuose kraštuose, bet ir Europos šalyse. Deja, daugelis neįvertina jų pavojaus manydami, kad tai – tik lengvi ir greitai praeinantys negalavimai.
Meškos paslaugą dažnai padaro kelionių agentūrų darbuotojai, vengiantys įspėti klientus apie kelionės metu gresiančią riziką sveikatai bei galimas profilaktines priemones, nors tai daryti juos įpareigoja įstatymai.
Sugadintos atostogos
Jauna vilniečių šeima (pavardė redakcijai žinoma) šį balandį išvyko pailsėti į Egiptą. Planavo daug keliauti po šalį, panardyti Raudonojoje jūroje. Šiuos planus suardė žarnyno infekcija. „Vyrui teko kelias dienas praleisti ligoninėje. Į ją jis buvo nugabentas beveik be sąmonės, nusilpęs nuo labai stipraus vėmimo ir viduriavimo. Tik po paros šiek tiek atsigavo, tačiau nardymui ir ekskursijoms jėgų nebeliko”, – su nuoskauda prisimena sugadintas atostogas jo žmona.
Panašūs negalavimai kamavo ir dar vieną bendrakeleivį. Turistai mano, kad žarnyno infekcija užsikrėtė ne viešbutyje, o kalnų kaimelyje, kur vietinių gyventojų buvo vaišinami tradiciniais patiekalais.
Vilnietė stomatologė Valerija Kaminskienė Egipte viešėjo praėjusį lapkritį. Pilna gerų įspūdžių sugrįžo į namus. Tik po gero mėnesio moteris pasijuto nekaip. Iš pradžių su kelione negalavimų nesiejo, tačiau kreipėsi į medikus ir šie nustatė, kad moteris užsikrėtusi hepatitu A.
„Savaitę gulėjau ligoninėje. Paskui dar tris mėnesius teko nuolatos gerti vaistus. Dar ir šiandien dietos laikausi. Laimė, kad sirgau ne taip sunkiai, kad nebūčiau galėjusi dirbti”, – pasakoja V.Kaminskienė.
Moteriai, nors ir yra medikė, neatėjo į galvą skiepytis nuo hepatito, o kelionių agentūros darbuotojai apie užkrečiamų ligų grėsmę Egipte nė neužsiminė. „Jei būtų įspėję, kad toks pavojus yra, nedelsdama būčiau pasiskiepijusi”, – sako pašnekovė. Ji teigia, kad tai buvo gera pamoka: ateityje rengdamasi keliauti būtinai pasidomės, kokių ligų praverstų saugotis, ir pasiskiepys nuo jų.
Apie pavojų nutyli
Turizmo įstatymas reglamentuoja, kad kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas prospektuose, kataloguose ir kitoje medžiagoje, turi pateikti neklaidinančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, sveikatos draudimo įforminimo tvarką.
Tačiau UAB „Rait” atliktas tyrimas parodė, kad šių įstatymo nuostatų retai laikomasi. Agentūrų darbuotojams rūpi tik parduoti kuo daugiau kelionių. Baiminamasi, kad, prakalbus apie ligų riziką ar būtinus skiepus, klientas apsigalvos ir nebevyks į kelionę. Bendrovės kokybinių tyrimų skyriaus vadovės Renatos Sadunišvili teigimu, tyrėjai imitavo kelionių pirkimą 9 kelionių agentūrose 6 Lietuvos miestuose. Slapto pirkimo simuliacijų metu buvo fiksuojama, kokią informaciją agentūrų darbuotojai suteiks apie galimą grėsmę sveikatai šalyje, į kurią norima keliauti.
„Iš tyrimo metu aplankytų 40 kelionių agentūrų filialų apie riziką sveikatai be specialaus kliento pasiteiravimo užsiminė tik 6 konsultantai. Dažniausiai tuomet, kai buvo planuojama keliauti į tolesnes, egzotiškomis laikomas šalis Keniją ir Tailandą. Tuomet įspėjo klientus apie skiepus, tačiau tik keli nurodė, kur galima kreiptis norint pasiskiepyti ar gauti daugiau informacijos”, – aiškina R.Sadunišvili.
Tyrėjus nustebino, kad net specialiai paklausti apie grėsmę sveikatai agentūrų darbuotojai buvo linkę ją sumenkinti. Ketinančiam keliauti į Keniją klientui buvo pasakyta, kad kritiškai vertintų gydytojų rekomendacijas skiepytis, net nerekomendavo su jais konsultuotis, neva „gali labai prigąsdinti”. Tikino, kad Tailande saugiau nei Egipte. Europos kurortuose atostogauti susirengusiems keliautojams buvo sakoma, kad „tai tas pats, kaip važiuoti pas save į kaimą”.
Kelionių pardavėjai aiškino, neva nereikia skiepytis nei vykstant į Egiptą, nei į Turkiją, bandė atkalbėti klientus, vykstančius į Keniją, kad nesiskiepytų nuo drugio. Keliaujantieji į Egiptą buvo raminami, kad dar niekas ten niekuo nesusirgo, ligos svetur esančios tokios, kaip ir Lietuvoje, tad nėra reikalo mėtyti pinigų skiepams.
Trūksta informacijos
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja Daiva Razmuvienė pastebi, kad kelionių medicina Lietuvoje dar žengia tik pirmuosius žingsnius, todėl keliautojams labai trūksta informacijos apie ligas, kuriomis jie gali užsikrėsti kitose šalyse.
Tenka apgailestauti, kad žinių apie grėsmę sveikatai, pavojų susirgti svetur per mažai turi ir medikai, pirmiausiai bendrosios praktikos gydytojai, kurie turėtų būti pagrindiniai pacientų patarėjai šiems susirengus į kelionę.
D.Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad ne tik iš egzotiškų šalių, bet ir iš Europos kartu su suvenyrais galime parsivežti ir tokių „dovanėlių” kaip drugys, vidurių šiltinė, hepatitai, difterija, stabligė: „Šios infekcijos dar gajos ir gyvos. Ypač pernai ir šiemet pakėlė galvą hepatitai A ir B, sukeliantys kepenų uždegimus. Iš Egipto, Indonezijos, Indijos, įvairių salynų grįžta nemažai jais užsikrėtusių žmonių, nors daugeliui keliautojų atrodo, kad niekas negresia”.
Pernai Lietuvoje buvo registruota apie 200 hepatito A atvejų. Tačiau epidemiologai prognozuoja, kad realūs skaičiai yra 10-15 kartų didesni, nes nemažai ligonių perserga begelte ligos forma to nė nepastebėję. Kiek iš šių žmonių infekcija užsikrėtė keliaudami, nėra duomenų. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras turi informaciją, kad šiemet du lietuviai turistai hepatitą A parsivežė iš Egipto.
Pernai Europoje užfiksuotas ne vienas ligos protrūkis, susijęs su kelionėmis. Vokietijoje hepatitu A susirgo 219 žmonių, sugrįžusių iš Egipto. Pietų Italijoje šiuo virusu nuo moliuskų užsikrėtė 615 žmonių. Norvegijoje užregistruotas 150 atvejų ligos protrūkis. Šveicarijoje dėl hepatito A protrūkio buvo kaltas virėjas, kuris virusą parsivežė iš atostogų Tunise.
Nelaiko rimtu negalavimu
Specialistams kelia nerimą, kad daugelis lietuvių neįvertina šios infekcijos pavojaus. Tik apie 12 proc. suvokia, kad hepatitas – rimta liga. D.Razmuvienė akcentuoja, kad hepatitas A nėra vien tik paprasčiausiai gelta. Virusas pažeidžia kepenų ląsteles, todėl liekamieji reiškiniai gali būti jaučiami ne vienerius metus. Specifinio gydymo nėra, tik simptominis, todėl gali trukti ir kelis mėnesius.
Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės gydytoja infektologė Ligita Balčiūnienė pastebi, kad pastaruoju metu hepatitu ligoniai serga ilgai ir sunkiai. Ligoninėje gydomi du pacientai, ligą parsivežę iš Turkijos ir Egipto.
Nuo jos pradžios praėjo jau 4 mėnesiai, o ligoniams vis dar tenka nuolatos lankytis pas medikus ir intensyviai gydytis, nes kepenų funkcija tebėra sutrikusi. Prieš tai jiems teko beveik mėnesį gulėti ligoninėje, vienas iš jų net kelis mėnesius buvo nedarbingas.
Pasak L.Balčiūnienės, keliautojams ne mažesnį pavojų kelia ir įvairios kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip gripas, karštinės, virškinimo sistemos infekcijos. Gydytojos teigimu, net apie 50 proc. keliautojų, nepriklausomai nuo to, į kokią šalį vyksta, kenčia nuo kelionės viduriavimo. Jo priežastis gali būti ir ne infekcija, o stresas, pasikeitęs, aštresnis maistas.
Dar viena infekcijų grupė plinta per gyvūnų įkandimus. Pavojingi gali būti žiurkių, kai kurių nuodingų egzotiškų žuvų ir net medūzų įkandimai. Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos šalyse galima užsikrėsti maliarija. Nuo jos nėra skiepų. „Vakcina apsaugo tik nuo nedaugelio užkrečiamųjų ligų. Kaip apsisaugoti nuo kitų, gali patarti infektologai, tačiau keliautojai retai kreipiasi į juos”, – sako L.Balčiūnienė.
Profilaktinės priemonės ir skiepai
Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras pataria nuo hepatito A pasiskiepyti vykstantiesiems į Bosniją, Braziliją, Bulgariją, Egiptą, Graikiją, Indiją, Jugoslaviją, Keniją, Kiniją, Kiprą, Kubą, Maroką, Meksiką, Peru, PAR, Rumuniją, Tailandą, Tunisą, Turkiją.
Vakcina nuo geltonojo drugio pravers susirengusiems į Afriką ir Pietų Ameriką, nuo vidurių šiltinės – į Afriką, Aziją bei Pietų Ameriką.
D.Razmuvienės teigimu, pasiskiepyti reikia iš anksto, nes po vakcinacijos imunitetas įgyjamas ne iš karto. Geriausia tai daryti iki kelionės likus 2 – 3 savaitėms. Nuo hepatito A reikia skiepytis du kartus, su pusmečio pertrauka. Nuo hepatito B vakcinuojama 3 kartus. Abiem atvejais imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
Yra ir pagreitinta skiepų schema, jei išvykti reikia neplanuotai. Nuo vidurių šiltinės ir geltonojo drugio skiepijama vieną kartą, imunitetas įgyjamas 3 ir 10 metų.
Skiepų kainos svyruoja nuo 50 iki 100 litų už vieną injekciją, tačiau investuoti į vakcinaciją verta, nes ji garantuoja visišką apsaugą nuo pavojingų ligų. Kitos profilaktinės priemonės, kad ir kaip stropiai jų laikysimės, maksimalių garantijų nesuteikia. Aiškinantis, kaip lietuviai galėjo užsikrėsti hepatitu A viešėdami užsienyje, pasirodė, kad pagrindinis šaltinis – maistas ir vanduo.
Hepatito A virusas turi savybę kauptis moliuskuose, kai jie ruošiami menkai termiškai apdorojus. Yra duomenų, kad net 40 proc. Viduržemio jūros gėrybių užkrėstos hepatitu A. Infekcija plinta ir per prastai nuplautus vaisius, daržoves, nevirintą vandenį, todėl vaisius patariama nulupti, gerti gėrimus be ledukų, kurie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens.
Lietuviai skiepytis neskuba. Pernai nuo hepatito A vakcinuoti vos 2 tūkst. gyventojų. Palyginus su turizmo agentūrų pateikiama statistika, kiek žmonių iškeliauja į užsienio šalis, šis skaičius nesiekia nė 10 proc. išvykstančiųjų.
Giedrė Budvytienė