Klaipėdos pramonininkų nuomone, patobulinti įstatymai leistų sumažinti darbo jėgos išvykimą svetur.
Prašoma mažinti mokesčių krūvį verslui, kad būtų galimybė didinti atlyginimus; leisti skatinti ne tik atlyginimais; leisti dirbti kuo daugiau viršvalandžių; tobulinti darbo teisės ir kitus darbo santykius reglamentuojančias normas.
„Darbo jėgos migracija ar jos trūkumas kiekvienoje iš mūsų bendrovių dabar yra pagrindinė tema”, – sakė Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Linkus. Anot jo, ši problema atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Žmonės dirbti išvyksta į užsienio šalis, kur už tą patį darbą jiems mokama kelis kartus daugiau negu Lietuvoje. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie pasekmes, kurias dėl darbo jėgos migracijos patiria vietos įmonės.
Anot Vakarų laivų gamyklоs bendrovės personalo direktoriaus Tomo Tarasevičiaus, geri specialistai arba išvyksta dirbti į užsienį, arba juos nuvilioja kitos įmonės. Anot jo, „Baltijos” laivų statyklą per vienus metus paliko 190 aukštos kvalifikacijos specialistų.
Susirūpinęs tokia situacija šios bendrovės vadovas prieš kurį laiką Seimo narių prašė supaprastinti darbo jėgos įsivežimą iš trečiųjų šalių.
Šiandien su pinigais yra siejamas beveik visų žmonių poreikių patenkinimas. Tokią išvadą padarė Rimvydas Vaštakas, bendrovės „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius. Anot jo, kol žmonės nepradės uždirbti daugiau, nereikia tikėtis, kad kas nors sustabdys jų išvykimą dirbti svetur. Anot R. Vaštako, pavyzdžiui, valytoja Amerikoje uždirba 5 – 7 kartus daugiau negu Lietuvoje.
Šiuo metu Klaipėdos darbo biržoje, anot jos direktoriaus Andriaus Adomaičio, yra per tūkstantį laisvų darbo vietų. Nepaisant to, darbo jėgos įsivežama iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Jie įdarbinami jūrinio komplekso įmonėse, nes specialistų šiandien Lietuvoje trūksta. Darbo birža negali patenkinti darbdavių prašymų atsiųsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Prognozuojama, kad netolimoje ateityje Klaipėdoje išaugs chemijos inžinierių kvalifikaciją turinčių specialistų paklausa. Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Raimondas Vaitiekūnas pastebėjo, kad Klaipėdoje formuojasi chemijos pramonė bei nauja pas mus kruizinio turizmo šaka.
„Mokslinės veiklos rezultatai sunkiai pritaikomi rinkos poreikiams. Esame „apvalūs vadybininkai” – dirbame viską, ko reikia”, – sakė R. Vaitiekūnas. Šią išvadą KEPA vadovas padarė pasidomėjęs Klaipėdos universiteto atliktu tyrimu. Jis parodė, kad studentai mokosi, paskui yra mokomi iš naujo.
Šiuo metu darbo rinka perpildyta buhalterių ir bendrojo ugdymo mokytojų. Šių specialybių bedarbiams paprastai siūloma keisti kvalifikaciją.
A. Adomaitis pastebėjo, kad vis dažniau žmonės, besikreipiantys į darbo biržą, prašo nesiūlyti jiems Darbo prekybos centruose. Nors kaip tik prekių demonstruotojų ir pardavėjų, anot jo, ypač trūksta. Klaipėdos darbo biržos direktorius A. Adomaitis pastebėjo naują tendenciją – griežtėja darbdavių reikalavimai ir žmonės atsisako dirbti už minimalius atlyginimus.
Darbininkų kvalifikacija mažėja ir tai yra susijęs su darbo vietos kaita. SBA koncerno personalo viceprezidentė Asta Jaloveckienė pastebėjo, kad ilgus metus dirbti vienoje darbovietėje jau nebėra vertybė. Anot jos, pastaruoju metu išryškėjo kelios tendencijos: padidėjo darbuotojų mobilumas; sunkiau pritraukti žmones į darbininkų pareigybes; darbuotojai orientuoti į trumpalaikes skatinimo priemones.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos seminare dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pagyrė klaipėdiečius, pirmuosius rimtai prabilusius apie darbo jėgos migraciją. „Jeigu pasakytume, kad sulyginsime mūsų valstybės ir ES šalių senbuvių atlyginimus, atrodys, kad skraidome padebesiais”, – sakė ji. Ministrė stebėjosi, kad siūlymų didinti atlyginimus neteikia nei darbdaviai, nei profsąjungos.
Aušra Lukauskienė