Sekmadienį Kauno sporto halėje karaliavo krepšinio mėgėjai – vyko trejetų turnyras „3 prieš 3”. Penktus metus S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rengiamose varžybose dalyvavo per 70 komandų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų miestų.
Pagrindinį prizą – kelionę į Slovakijos Tatrus – laimėjo kauniečių komanda „Nindzės”. Dėl prizų varžėsi aštuonių amžiaus grupių komandos, taip pat šeimos ir rėmėjai. Turnyre buvo rungtyniaujama su naujais „Wilson” kamuoliais.
Nugalėtojus apdovanojo traumuotų žaidėjų sąraše esantys „Žalgirio” krepšininkai – Tanoka Berdas, Vidas Ginevičius ir Simonas Serapinas.
Tačiau krepšinio švente džiaugėsi ne visi. 1989-1990 metų amžiaus grupėje žaidusi Kretingos vaikinų komanda (Tadas Kniukšta, Karolis Švitra, Marius Lukšas) pirmosiose rungtynėse 12:10 teigia įveikusi Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos ekipą „Armani”, tačiau teisėjas protokole pergalę įrašė pralaimėjusiųjų trejetui.
Kilę ginčai buvo bevaisiai – klaida nebuvo ištaisyta. Vieno Kretingos komandos žaidėjo mama Rosita Kniukštienė neslėpė apmaudo: „Rungtynių teisėjas atsisakė pripažinti klaidą, nors patys „saboniukai” pripažino savo pralaimėjimą. Vėliau, kai jau tapo aišku, kad teisybės nerasime, jie pradėjo šaipytis ir siūlė mums kreiptis į teismą. Kreipėmės į varžybų organizatorių Mindaugą Arlauską, tačiau jis atsisakė keisti rezultatą. Rungtynes savo jėgomis laimėjusiems berniukams tai buvo didžiulis smūgis, tačiau organizatoriams buvo svarbiausia, kad mes jiems šventės nesugadintume”.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus pavaduotojas M.Arlauskas neneigė, kad teisėjas galėjo suklysti, tačiau įrodyti tai nepavyko.
„Gali būti, kad teisėjas suklydo, nors man sunku tuo patikėti. Tačiau teisėjų sprendimai yra neginčijami. Juk ir ne tokio lygio varžybose teisėjai padaro klaidų, bet rezultatai nebūna keičiami. Jeigu šiuo atveju ir įvyko klaida, jos įrodyti aš negalėjau. Peržaidimui taip pat nebuvo laiko – sugriūtų visas turnyro tvarkaraštis”, – aiškino varžybas organizavęs M.Arlauskas.
R.Kniukštienė mano, jog didžiausia klaida buvo komandai pasivadinti savo miesto pavadinimu – Kretinga. Ji retoriškai klausė, kodėl arbitras, jeigu jaučiasi teisus, atsisakė pasakyti savo pavardę.
M.Arlauskas kategoriškai atmetė prielaidą, kad teisėjo klaida galėjo būti sąmoninga. Turnyre teisėjauti, pasak jo, buvo pakviesti Lietuvos kūno kultūros akademijos studentai.
Dovilė Kamarauskienė