Lietuvos ralio fanų klubas stengiasi ne tik suburti bendraminčius, bet ir padėti užtikrinti saugumą trasose
Prieš metus į vieną nedidelį Kauno barą pakviesti automobilių sporto gerbėjai nustebino renginio organizatorius, ketinusius suburti nedidelį bendraminčių ratą. Sausakimšoje salėje įvykusi pirmoji filmo apie automobilių ralį peržiūra netruko tapti smagia tradicija, kurios puoselėtojus pelnytai galima vadinti Lietuvos ralio fanų klubu.
Idėja gimė akimirksniu
Mintis suorganizuoti renginį, kuriuo susidomėtų ne tik ralio sirgaliai, bet ir patys sportininkai, gimė praėjusių metų pabaigoje.
33-ejų metų architektas Marius Torrau sako ilgą laiką įvairiais būdais rinkęs profesionalią bei mėgėjišką filmuotą medžiagą apie automobilių sportą: „Kai sukaupiau iš tiesų nemenką tokių filmų archyvą, nusprendžiau, kad jis turėtų būti įdomus ir daugeliui kitų entuziastų, besidominčių automobilių sportu, o ypač – raliu. Nutariau surengti nedidelę kelių įdomesnių filmų peržiūrą, apie kurią prasitariau savo tėčiui, o šis lyg tarp kitko pasiteiravo, ar tik nesirengiu suburti kokio nors klubo”.
Pastarieji žodžiai nebuvo ištarti perniek – pasitaręs apie galimybę įkurti Lietuvos ralio fanų klubą su artimu bičiuliu Algirdu Tėveliu, M.Torrau nedvejodamas nusprendė pastarąją idėją įgyvendinti. Draugų duetas netruko surasti bendraminčių, sutikusių padėti surengti pirmąjį filmų seansą. Tiesa, M.Torrau pripažino, kad kol kas klubas šį statusą turi tik simboliškai, nes oficialiai jis nėra įsteigtas. Tačiau vyriškis neabejoja, kad netrukus tai gali tapti oficialia organizacija.
„Iš tikrųjų mes ėmėmės daugiau organizacinių darbų, o filmą apie vieną iš Lietuvos ralio čempionato etapų tąkart sutiko pademonstruoti Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubo vadybininkas Martynas Miškinis, kuris su kolegomis filmuodavo visus mūsų šalies ralio čempionato etapus ir parengdavo įdomius filmus”, – prisipažino M.Torrau.
Apšilimas prieš sezoną
Praėjusių metų gruodį įvykusio pirmojo Lietuvos ralio fanų klubo surengto susitikimo metu gausiai susirinkusius sirgalius bei savo važiavimų pasižiūrėti atvykusius sportininkus pasveikino Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas ir kitos žinomos ralio asmenybės. Tai buvo pirmasis ženklas renginio organizatoriams nenuleisti rankų ir dirbti toliau.
Vos po kelių savaičių įvairiose interneto svetainėse, skirtose automobilių sportui, pasirodė skelbimas apie organizuojamą antrąjį tokio pobūdžio renginį, kuris sulaukė dar didesnio susidomėjimo ir netgi privertė Lietuvos ralio fanų klubą ieškotis erdvesnės salės, kadangi visi susirinkusieji sunkiai sutilpo ankštose patalpose.
Trečias kartas nemelavo: surengę dvi filmų peržiūras Kaune ir suspėję sureaguoti į vilniečių prašymą bei nuvykę pademonstruoti turimos vaizdo medžiagos į sostinę, organizatoriai nusprendė, kad reikia dar kažko daugiau.
„Visa tai vyko tuo metu, kai Lietuvos ralio čempionatas jau buvo pasibaigęs, o iki kitų metų buvo likę nemažai laiko, todėl nutarėme neapsiriboti vien tik filmų žiūrėjimu ir bendravimu tarpusavyje. Surengėme visai smagią atrakciją nepasididžiuojantiems pas mus atvykti sportininkams”, – pasakojo M.Torrau.
Trečiasis Lietuvos ralio fanų klubo susitikimas buvo pavadintas „Season warm up”, kuris, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „apšilimas prieš sezoną”. Pastarąjį kartą viename iš Kauno naktinių klubų susirinkę beveik du šimtai sirgalių galėjo iš arti pamatyti prie vairo sėdinčius Lietuvos automobilių ralio profesionalus. Tiesa, sportininkai tąkart jėgas tarpusavyje išmėgino anaiptol ne su tikrais automobiliais, o pasinaudodami kompiuteriniu simuliatoriumi, tačiau pasirodė, kad netgi ir paprasčiausias žaidimas gali tapti puikia vakaro pramoga.
Šiemet snausti neketina
Suplevėsavus paskutiniajai finišo vėliavai šių metų Lietuvos ralio čempionate ir apdovanojus visus sportininkus, sugebėjusius pasiekti aukštų rezultatų, automobilių sporto arenoje vėl trumpam įsivyravo štilis. Tačiau Lietuvos ralio fanų klubo iniciatorius sako ir šiemet neketinantis tyliai laukti kitų metų čempionato pradžios.
Jau vakar įvyko pirmasis ralio fanų susibūrimas, kurio metu susirinkusieji stebėjo ralio „Žemaitija -Kurzemė” akimirkas ir dokumentinį filmą apie vieną žymiausių pasaulio ralio lenktynininkų Koliną Makrėjų. M.Torrau teigimu, šiemet numatyti iš viso keturi renginiai, kuriuos tikimasi organizuoti kiekvieną sekmadienį. „Be to, ką parodėme vakar, dar esame numatę apžvelgti ralius „Aukštaitija”, „Aplink Lietuvą” bei „Kauno ruduo”, todėl tikimės, kad daugeliui sirgalių tai patiks. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad apie Lietuvos ralio fanų klubo susitikimų laiką bei vietą galima sužinoti interneto svetainėse, skirtose automobilių sportui”, – sakė M.Torrau.
Paklaustas, už kurią komandą ar ekipažą M.Torrau serga labiausiai, vyriškis teigė palaikąs visus, mėginančius važiuoti ralyje, bet iškart prisipažino, jog šiemet daugiausia simpatijų skirdavo Viliaus Rožuko ir Kastyčio Torrau ekipažui: „Septyneriais metais jaunesnis brolis anksčiau važiuodavo su Dovilu Čiutele, o dabar – su jaunesniu lenktynininku, todėl smagu stebėti ir sirgti būtent už juos”.
Rūpinasi saugumu
Lietuvos ralio fanų klubo iniciatorius pabrėžė, kad filmų apie automobilių sportą peržiūrų organizavimas anaiptol nėra vienintelė ir pagrindinė funkcija: „Tokias pramogas dažniausiai rengiame pasibaigus ralio čempionatui ir belaukiant kito, o per varžybas mėginame kiek galima daugiau prisidėti prie saugumo trasose ir stengiamės tai ypač propaguoti”.
Šių metų pradžioje surengta pirmoji akcija „Įsigyk švilpuką – užtikrink saugą trasoje” nepavyko taip, kaip tikėjosi ralio fanų klubas. Tąkart vykęs žiemos ralis „Visaginas 2005” pareikalavo aukų. Tačiau vėliau prie ralio trasų susirinkusių žiūrovų gretose švilpukų čirškimas pasigirsdavo vis dažniau. Lietuvos ralio fanų klubo narių įsitikinimu, toks iš pažiūros primityviai atrodantis procesas iš tikrųjų gali daug padėti saugumo srityje, kai žiūrovai švilpdami įspėja toliau esančius sirgalius apie atlekiantį ekipažą.
„Viską stengiamės daryti visuomeniniais pagrindais dėl paties automobilių sporto ir jo populiarinimo, bet, deja, ne visada sulaukiame adekvačios reakcijos iš kitų. Ypač pikta, kad mums, mėginantiems nors kažkiek prisidėti prie saugumo užtikrinimo ir skelbiant prieš varžybas savo akcijas, kai kurios televizijos savo laidose parodo reportažus, kaip neblaivūs asmenys voliojasi prie trasų ir negana to, paragina visus važiuojančius pasižiūrėti ralio, neužmiršti pasiimti „šildančių” priemonių”, – kalbėjo Lietuvos ralio fanų klubo iniciatorius.
Klaikūs netvarkos pavyzdžiai
M.Torrau papasakojo, jog šiemet Lietuvos ralio fanų klubui buvo patikėtas atsakingas darbas – suorganizuoti ralio „Kauno ruduo 2005” IX forto greičio ruožą, tarp ralio mėgėjų vadinamą „dopu”. Visi darbai buvo atlikti tvarkingai ir rungtis pavyko puikiai, tačiau ir čia pagrindinis organizatorius sakė pastebėjęs incidentų, kurie anaiptol nėra pavyzdys sirgaliams: „Atrodo, visi jau žino, kad, uždarius trasą ir laukiant sportinių automobilių pasirodymo, į ją įžengti griežtai draudžiama. Tokią tvarką vykdė ir mums tąkart padėję policininkai bei kariškiai. Tačiau ko galima tikėtis iš žiūrovų, jei net vienas iš sportininkų, vilkėdamas lenktynininko kombinezoną, pėsčiomis ėjo keliu su būriu bičiulių ir aiškino pareigūnams puikiai išmanąs saugumo taisykles, todėl neva galįs jas pažeidinėti”.
Klubo iniciatorius sako tokių pavyzdžių matęs ir daugiau. Anot jo, netgi žiemą vykstančio ralio metu sirgalių paprašius pasitraukti iš pavojingų vietų aplink trasą ir pasiūlius jiems apsistoti bei kūrenti laužus saugesnėse vietose, daugelis nepaiso tokių įspėjimų ir necenzūriniais žodžiais paragina eiti šalin. M.Torrau sako nematąs nieko stebėtino, kad po tokio atsako į geranoriškus patarimus vėliau įvyksta skaudžios, su tragiškom pasekmėm avarijos.
Profesionalai pritaria
Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Rokas Lipeikis, „Kauno dienos” paklaustas apie susibūrusį gausų bendraminčių ratą, negailėjo gerų žodžių vis labiau aktyvėjantiems sirgaliams, tačiau nenutylėjo ir kritikos: „Mano nuomone, dabar Lietuvos ralio fanų klubas yra pernelyg smarkiai susijęs su Kastyčio Girdausko automobilių sporto klubu, o gal net yra nuo jo ir priklausomas. Todėl siūlyčiau jiems stengtis atsiriboti bei vengti sąsajų su kitomis organizacijomis arba tiesiog pakeisti pavadinimą, nes kol kas nemanau, kad ten atstovaujama visos šalies sirgaliams. Idealu būtų, jei klubas egzistuotų savarankiškai ir nuo nieko nepriklausomas. Kita vertus, tai vis tiek yra labai sveikintinas ir geras reiškinys, galintis vienaip ar kitaip prisidėti prie automobilių sporto populiarinimo”.
Dar daugiau šiltų atsiliepimų apie Lietuvos ralio fanų klubą pateikė Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas: „Kol kas nėra visiškai aiškūs klubo tikslai ir siekiai, bet pastaruoju metu akivaizdžiai matosi jų padarytas darbas – dalyvavimas bei žiūrovų saugos užtikrinimas varžybų metu ir automobilių sporto populiarinimas. Todėl aš, kaip federacijos vadovas, tokius veiksmus labai vertinu ir ralio fanų klubo narius palaikau”.
Tomas Jarusevičius