Užminuotos Baltijos dugne – mirtina grėsmė

Užsimojus tiesti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją jūros dugnu, kyla didžiulis pavojus, kad vamzdžiai kliudys Baltijoje nuskandintus mirtį nešančius cheminius ginklus. Tai gresia ekologine katastrofa.

Tuo įsitikinęs partijos „Žalioji Rusija” lyderis, Rusijos ekologinės politikos centro vadovas, akademikas Aleksejus Jablokovas.

Po Antrojo pasaulinio karo antihitlerinės koalicijos sąjungininkai Baltijos jūroje nuskandino 303 tūkstančius tonų vokiškų cheminių ginklų. Dalis šaudmenų su ipritu, liuizitu, fosgenu, zarinu ir kitais mirtinais nuodais guli Suomijos įlankos dugne, kur drieksis būsimojo dujotiekio trasa.

* * *

– Ar iš tiesų jūros dugne slypi toks didelis pavojus? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Jablokovo.

– Ekologai apie tai jau įspėjo prieš 15 metų, kai buvo išslaptinti duomenys apie Baltijos jūros dugne palaidotą Hitlerio cheminį arsenalą.

Juk nuodingos medžiagos, kurių pripildyti šaudmenys, nesuyra.

Jos tegali suskilti į mažiau pavojingas sudedamąsias dalis.

Šis Antrojo pasaulinio karo palikimas nusinešė daugelio žmonių gyvybę. Dar prieš 20 metų užsienio ir net sovietinėje spaudoje pasirodydavo pranešimų apie keistą žvejų, užmetusių tinklus Suomijos įlankoje, mirtį.

Mano asmeniniame archyve surinkti duomenys apie keliolika tokių atvejų. Žmonės žvejojo, parplaukė su laimikiu į krantą ir netikėtai mirė nuo nežinomų ligų.

Be to, yra duomenų, kad Baltijos jūroje pasirodė daug išsigimusių žuvų. Dabar aišku, kad tai – cheminės mutagenezės rezultatas. Juk ipritas, liuizitas – mutageninės medžiagos.

Iš šių faktų galima daryti išvadą, kad po karo nuskandinti šaudmenys jau ėmė dūlėti, ir Trečiojo reicho cheminis arsenalas pradėjo savo karą prieš žmoniją.

O kas įvyks tuomet, kai ant tokios bombos ar sviedinio bus padėtas dujotiekio vamzdis, kuris suknežins jos surūdijusį apvalkalą?

– Premjeras Algirdas Brazauskas neseniai pareiškė: Maskva Lietuvos valdžią informavo, kad 120 kilometrų nuo Lietuvos pakrantės rusai po 1945 metų palaidojo konteinerius, kuriuose yra apie 30 tūkst. tonų nuodingų dujų.

Atkreipkite dėmesį, jog Maskva pranešė apie konteinerius.

Ar tai reiškia, kad nuskandinta ginkluotė buvo kaip nors papildomai apsaugota?

– Kokie ten konteineriai?! Viskas buvo visiškai ne taip. Kai sąjungininkai Vokietijoje aptiko šią gausybę cheminių ginklų, iškilo klausimas, ką su jais daryti.

Kilo grėsmė, kad šiuo arsenalu gali pasinaudoti tuo metu šalyje dar veikęs nacių pogrindis. Sąjungininkai slapta priėmė sprendimą nuskandinti šaudmenis.

Vakarų sąjungininkai sukrovė savo dalį – 268 tūkst. tonų šaudmenų – į 50 senų trofėjinių laivų, kuriuos kartu su arsenalu ketino nuskandinti Atlanto vandenyne.

Tačiau laivams plaukiant Kategato ir Skagerako sąsiauriais, kurie jungia Baltijos ir Šiaurės jūras, kilo audra. Taigi visas karavanas, kurį sudarė trys laivų grupės, atsidūrė šių sąsiaurių dugne.

Šiuo metu jau kalbama, kad tas vietas, kuriose nuskandinti cheminiai ginklai, reikėtų uždengti sarkofagais.

Tai – sunku ir brangu, bet įmanoma. Juk vietos, kur guli laivai su šaudmenimis, yra žinomos.

Sovietinės aptikto arsenalo dalies likimas – kur kas blogesnis.

Gal karinei vadovybei pagailo skandinti laivus, kuriuos dar buvo galima panaudoti, o gal ir dėl kitų priežasčių „sovietinė dalis” buvo nuskandinta barbariškai.

Kareiviai tiesiog mėtė bombas ir sviedinius nuo visu greičiu plaukiančių katerių bei kitų laivų denių į vandenį.

Apie šiuos įvykius yra liudininkų parodymų. Kaip suprantate, šaudmenų nuskandinimo plotas buvo didelis. Todėl šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kur būtent palaidotas šis arsenalas.

– Rusijos spaudoje radau tvirtinimų, kad tokios informacijos esama. Pavyzdžiui, buvo rašoma, kad padažnėjus cheminio nudegimo atvejų tarp žvejų jie buvo aprūpinti jūrlapiais, kuriuose buvo pažymėtos draudžiamos žvejybai zonos.

– Kartoju – tikslios informacijos neturi niekas. Tai – didelės akvatorijos, kuriose bombos ir sviediniai buvo skandinami juos išmėtant be jokios tvarkos.

Kaip galima nustatyti, kur būtent nuskendo viena ar kita bomba, išmesta iš plaukiančio laivo?

Be to, yra žinoma, kad šaudmenys buvo mėtomi ne prie kranto, o toliau jūroje.

Dujotiekis taip pat eis ne pagal krantą, o maždaug Suomijos įlankos viduriu. Kur nors jis tikrai kirs tokias „kapines”.

– Negi nėra kokių nors dujotiekio tiesimo būdų, kad būtų galima aplenkti tas pavojingas vietas?

– Iš esmės jas galima aplenkti, palikus ramybėje Suomijos įlanką ir nutiesus vamzdyną, tarkime, į Suomiją, o iš jos – diukerį Baltijos jūros dugnu.

– O jeigu vamzdynas būtų tiesiamas nuo Estijos, Latvijos arba Lietuvos?

– Tačiau juk, kaip suprantu, pats projektas buvo sugalvotas taip, kad nereikėtų tiesti dujotiekio per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

– Kokios gali būti pasekmės, jei vamzdis kliudytų vieną cheminių šaudmenų sankaupų?

Ar galima bent apytiksliai numatyti žalos mastą?

– Nesiimčiau to daryti. Yra pernelyg daug veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti: kur kliudys, kokie būtent šaudmenys (ir nuodingos medžiagos) bus toje vietoje. Žinoma, jos visos yra pavojingos, tačiau jų poveikis skiriasi, o tai sukeltų skirtingus padarinius.

– Ar matote kokią nors išeitį?

– Mūsų mokslininkai, ypač iš Kaliningrado okeanologijos instituto, ne kartą kėlė šį klausimą, kai dar netgi nebuvo kilusi dujotiekio tiesimo idėja.

Vienu metu arsenalo neutralizavimo problema užsiėmė net Nepaprastųjų situacijų ministerija, būrėsi entuziastų grupės. Tačiau viskas atsimušė į pinigus – jų reikėjo labai daug.

– Šiuo metu specialistai teigia, kad tokie darbai gali kainuoti 5 milijardus dolerių, o visas dujotiekio projektas vertinamas 4 milijardais eurų.

– Taip, viskas paremta pinigais. Išankstinis Baltijos dugno išvalymas gerokai pabrangintų projektą.

– Neseniai Rusijos bendrovės „Gazprom” energijos tiekimo ir ekologijos skyriaus viršininko pavaduotojas Stanislavas Markinas pareiškė, kad bendrovė neįsipareigoja iškelti iš Baltijos dugno cheminių ginklų ir apskritai nesiims jų neutralizavimo tiesiant dujotiekį.

Vadinasi, Rusijos valdžia pasiryžusi žengti pavojingą žingsnį – tiesti dujotiekį per minų lauką?

– To reikėtų klausti Kremliuje. Bet nesu girdėjęs, kad Rusijoje būtų vykusios bent parengiamosios konsultacijos šiuo klausimu.

Galiu pasakyti tik viena: tokio dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu kelia milžinišką ekologinį pavojų.

* * *

Šeštadienį Taline vykusioje Baltijos Asamblėjos sesijoje buvo priimta rezoliucija, kuria reiškiamas protestas dėl šio dujotiekio.

„Tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu ir vėliau jį eksploatuojant, būtina panaikinti visas grėsmes, kurias kelia po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje paskandinti cheminiai ginklai.

Dujotiekio tiesimas turi nepažeisti Baltijos jūros ekosistemos ir nepakenkti Baltijos, kaip ypač jautrios jūrinės zonos, augalijai ir gyvūnijai”, – rašoma dokumente.

Aleksandras Procenka

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.