Per šiuo metu Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse, vykdomą tarptautinę išminavimo operaciją jau aptikta 12 objektų – jūrinių minų, torpedų, aviacinių bombų.
Tarptautinėje išminavimo operacijoje MCOPLIT’2005 dalyvauja 20 laivų iš 11 šalių. Lietuvai atstovauja laivai minininkai „Sūduvis” ir „Kuršis”. Jie dirba rajone priešais Juodkrantę, maždaug 15 jūrmylių nuo kranto. Šiame rajone aptikti 5 objektai.
Nuo gegužės 23 d. visi laivai nuolatos yra jūroje ir joje bus iki gegužės 30 d. Jeigu oro sąlygos nesutrukdys, tikimasi aptikti ir susprogdinti dar daugiau sprogmenų.
Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) štabo vado Olego Mariničiaus, iki šiol labiausiai pasižymėjo, t.y. nemažai objektų aptiko Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Belgijos laivai.
Vakar pratybose surengta svečių ir žiniasklaidos diena. Žadėta svečius plukdyti į jūrą, į operacijos rajoną ir pademonstruoti minos sprogdinimą. Tačiau dėl blogo oro jiems teko pasitenkinti prezentacija Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) štabe ir apžiūrėti Norvegijos karo laivą ant oro pagalvės, stovėjusį Kruizinių laivų terminale.
Svečių dienoje dalyvavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Lietuvai akredituoti užsienio gynybos atašė su žmonomis ir vaikais.
G. Kirkilas klaipėdoje vadinamas jūrininku, nes jis sovietmečiu privalomąją karo tarnybą trejus metus ėjo Šiaurės laivyne. Ministras sakė į Klaipėdą atvykęs todėl, kad norėjęs plaukti į jūrą ir stebėti operaciją, o to negalėjęs padaryti šiek tiek nusivylė.
Pasak ministro, tokios operacijos Lietuvai yra svarbios keliais aspektais. Baltijos jūros išvalymas nuo minų, kurių dar yra, kurios „snaudžia” ir yra labai pavojingos. Be to, Lietuvos karo jūrininkai perima užsieniečių turimą išminavimo patirtį, susipažįsta su naudojamomis technologijomis. „Taip pat vykdomas kasdienis NATO uždavinys – tarpusavio sąveika, mokėjimas veikti kartu, bendrauti”,- sakė ministras.
Beje, Lietuva ketina įsigyti laivą minininką, tad operacija – gera proga pamatyti įvairių šalių turimus laivus. Ministras labai domėjosi norvegų laivu, norvegų jūrininkais, nes jie laikomi vieni geriausių jūrininkų pasaulyje.
MCOP operacijos, kurių tikslas – likviduoti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Baltijos jūroje likusius sprogmenis, vykdyti pradėtos 1995 metais. Pirmieji jas organizuoti pradėjo švedų karo jūrininkai. LKJP iš pradžių jose dalyvavo kaip stebėtojai, vėliau – kaip mokymų dalyviai. 1999 metais, kai LKJP įsigijo pirmą išminavimo laivą „Sūduvis”, mūsų šalis pradėjo aktyviai dalyvauti kaip operacijų dalyvė. Pirmą kartą operacijos Lietuvos vandenyse vykdyti pradėtos 1997 m.
Nuo 200-2001 metų prasidėjo vadinamasis baltifikacijos procesas. Tai yra pačios Baltijos valstybės organizuoja operacijas ir jas planuoja, o švedai jose tik dalyvauja. LKJP pirmą kartą planavo ir organizavo operacijas 2002 metais, o šiemet tai daro jau antrą kartą.
MCOPLIT operacijos Lietuvos vandenyse vyksta kas treti metai. Kitais metais išminavimo operacijos atliekamos Latvijoje ir Estijoje.
Per tuos 10 metų Baltijos jūroje rasta daugiau kaip 450 minų ir 150 bombų bei kitų objektų. 2002 metais Lietuvos vandenyse aptikti 22 objektai. Pernai per operaciją „Open Spirit”, nors buvo blogos oro sąlygos ir nebuvo galima panaudoti visų pajėgų, rasti 7 objektai. Taigi per tris operacijas vien tik Lietuvos vandenyse jau yra aptikta apie 40 objektų.
LKJP štabo viršininkas Olegas Mariničius teigia, kad Lietuvos teritorinė jūra, t.y. 12 jūrmylių nuo kranto, jau išžvalgyta 85-90 proc. Dabar pradėta dirbti Lietuvos ekonominėje zonoje, kuri yra iki 70 jūrmylių nuo kranto. Ekonominės zonos šiuo metu išžvalgyta tik apie 15-20 proc.
Per trejus metus Lietuvos vandenyse vyksta ne tik MCOPLIT, bet ir „Open Spirit” išminavimo operacijos, kurioms vadovauja vokiečiai. Be to, dar išminavimo darbą atlieka ir BALTRON laivai.
Objektai operacijų metu susprogdinami vandenyje. Sūriame vandenyje metalas išsilaiko labai gerai, o jo viduje esantis sprogmuo neretai būna veikiantis.
Dalia Bikauskaitė