Devynerius metus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovaujantis Algirdas Gintaras laukia jo galimą tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos verdikto.
Valdininko vadovai Vilniuje neslepia esą nepatenkinti jo darbu ir priskiria jį pažeidėjų, savo parašais laiminusių Kuršių nerijos virtimą statybviete, būriui.
Pats Algirdas Gintaras mano esąs nepelnytai kaltinamas. Jis tikina jaučiąs Neringai meilę, o nuėjęs išpažinti nuodėmių pas kunigą, neturėtų ko prisipažinti.
Komisija patikrinimą žada baigti iki gruodžio 1-osios. Neoficialiai kalbama, kad A. Gintaras, kaip ir už pažeidimus iš pareigų atleistas buvęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Vladas Portapas, gali netekti posto.
Kokią prognozuojate statybų Kuršių nerijoje skandalo atomazgą?
Nenorėčiau daryti bendrų išvadų. Žiniasklaida man skyrė gana daug dėmesio, todėl kalbėsiu tik apie apie mūsų darbo sritį. Žinia, yra sudaryta komisija, kuri jau kartą pateikė savo išvadas, kad aš neteisėtai išdaviau sąlygas keturiems detaliesiems planams. Šiems komisijos įvardintiems pažeidimams suėjo senaties terminas, todėl tarnybinė nuobauda man nebuvo skirta. Noriu pasakyti, kad komisija, dėl neteisėto sąlygų išdavimo apkaltinusi mane, Klaipėdos teritorinio padalinio vadovą, dirbo vienpusiškai, į problemas nepažvelgė giliau.
Kodėl Jums taip atrodo?
Iki 2004 metų galioję statybos techniniai reglamentai, vadinamieji STR, nenumatė galimybės neišduoti sąlygų. Visą projektavimo sąlygų sąvadą rengė Savivaldybės vyriausiasis architektas, gavęs užsakovo paraišką. Kadangi komisijos išvadoje nustatytas pažeidimas priskiriamas man, sieksiu šio sprendimo peržiūrėjimo teisiniu keliu – kreipiausi į Vilniaus administracinį teismą ir pareiškiau, kad aš su minėtuoju Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu nesutinku.
Bet juk Kultūros paveldo departamento atstovai tvirtino, kad neteisėtą detaliųjų planų tvirtinimą pradėjote būtent Jūs.
Tikrai nenoriu sutikti su tuo, kad tik mano išduotos sąlygos nulėmė visą procesą. Pirmą kartą per devynerių metų vadovavimo Klaipėdos teritoriniam padaliniui laikotarpį sulaukiau tokių žiaurių kaltinimų įvykdžius nusikaltimą Neringos atžvilgiu, lyg būčiau koks didžiausias niekdarys.
Aš labai myliu šį gamtos kampelį… Ir smagu man ten.
Tai kaip čia išeina: Kuršių nerijoje nustatyta aibė pažeidimų, tačiau tiek Jūs, tiek ir visų kitų atsakingų institucijų, ypač – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, atstovai daužosi sau į krūtinę ir tikina esą nekalti, sąžiningi ir dori.
Matote, Kuršių nerijai pritaikytos tokios sąvokos, kaip „galimi pažeidimai”, „galimos neteisėtos statybos”. Tai – filosofija. Pažeidimų arba yra ir juos reikia įrodyti, arba jų nėra.
Tai Jūs manote, kad Kuršių nerijoje šiandien viskas yra gerai?
Galiu kalbėti tik iš kultūros paveldo apsaugos pozicijų. Pasaulio paveldo ekspertai teigė, jog Nida – graži ir tvarkinga. Vienintelis dalykas, dėl kurio Kuršių nerija gali būti įrašyta į Pasaulio paveldo pavojaus sąrašą – tilto statyba ir tranzitinių kelių platinimas. Apie statybas ir jų plėtrą nebuvo pasakyta nė žodžio.
Ar eidamas išpažinties pas kunigą tikrai neturėtumėte, ką papasakoti apie padarytas nuodėmes dėl statybų Kuršių nerijoje?
Galbūt negalėčiau pasigirti. Nors iš tikrųjų yra ir gerų darbų: departamentas prisidėjo tvarkant du Kuršių nerijos nacionalinio parko informacinius stendus, savininkai restauravo kelis pastatus, pavyzdžiui, Juodkrantės paštą. Juk kalbėtasi su žmonėmis, aiškinta, žiūrėta… O kad nuėjęs pas kunigą prisipažinčiau, jog naikinu Neringą? Negalėčiau.
Bet naujasis Kultūros paveldo departamento vadovas Albinas Kuncevičius neslepia esąs nepatenkintas Jūsų darbu.
Stengsiuosi dirbti taip, kad jis būtų patenkintas.
Kaip manote, ar apie visus valdininkus kalbama, kad jie ima kyšius?
Manau, kad ne. Tačiau, kita vertus, labai pikta, kad tokios kalbos sklinda nepagrįstai. Būna, kad žmogui aiškini visus reikalavimus, o jis nesupranta ir nenori priimti tokio atsakymo, kokio jis nesitikėjo. Mums, pavyzdžiui, dažnai sako, kad keliame itin didelius reikalavimus, lyg Gedimino pilį statytume. Bet tai ne mūsų prasimanymas, o teisės aktuose apibrėžti dalykai. Investuotojai turėtų pirmiausia ne ateities pelnus skaičiuoti, o pasidomėti galiojančia tvarka, kuri, deja, nuolat keičiasi. Juk net plytos prie plytos savo nuožiūra negali padėti, normuojama net skiedinio sudėtis. Ir įstatymai mūsų gana painūs. Žodžiu, kai viską investuotojui paaiškini, jis išeina nepatenkintas.
Išeiti nepatenkintam iš valdininko kabineto ir kalbėti apie jį kaip apie kyšininką, ko gero, skirtingi dalykai.
Taip, bet žmogus juk pradeda galvoti, kaip jam išsisukti iš bėdos. Galbūt klaidingai manoma, kad jeigu valdininkas prisakė jam tiek reikalavimų, vadinasi, jis iš tavęs kažko nori.
Nepaslaptis, kad konkrečiai apie Jus uostamiestyje sklando daug negražių kalbų. Ar Jums, kaip kultūros paveldo saugotojui, be kurio palaiminimo negali būti tvirtinamas nė vienas detalusis planas, siūlyta kyšių?
Buvo keli tokie atvejai, kai žmonės mėgino išspręsti savo problemas būtent tokiu būdu. Man tokios situacijos – nepriimtinos ir nemalonios.
Viduje esu ramus, savimi pasitikintis. Esu doras ir sąžiningas valdininkas. Ir galbūt dar šiek tiek kompetentingas (šypsosi).
Natalija Mogučaja