Kova su narkomanija: padėtis be išeities

Narkomanijos problemoms spręsti iš valstybės biudžeto skiriami milijonai, tačiau situacija kasmet prastėja. Specialistai teigia, jog pinigai plaukia ne ten, kur reikia.

Maža to – tarp psichiatrų, gydančių priklausomybės ligas, yra manančių, jog to negana. Kaip išeitį jie siūlo narkomanus gydyti per prievartą.

Kuo toliau, tuo labiau kova su narkomanija tampa panaši į tokį patį liūną, kokiame atsiduria ir narkotikus ėmę vartoti asmenys.

Seniai žinomos naujienos

Prieš metus Lietuvoje įsikūrusios koalicijos „Galiu gyventi” neseniai atlikta studija tik patvirtino, kad narkomanija – opi problema. Tiesa, keista tai, kad tyrimą atlikę ekspertai faktą, jog prevencija vykdoma nepakankamai, o asmenys, priklausomi nuo narkotikų, gydomi neefektyviai arba išvis negydomi, pateikia kaip naujieną.

Studija atlikta pagal koalicijos „Galiu gyventi” projektą „Geros politikos ir patirties sklaida sprendžiant narkomanijos problemas”. Projekto koordinatorė Jurgita Poškevičiūtė „Vakarų ekspresą” informavo, kad šiai studijai Šiaurės ministrų tarybos biuras skyrė 18 tūkstančių litų, o Atviros visuomenės institutas – 20 tūkstančių JAV dolerių.

„Kokie darbai buvo nuveikti už tuos pinigus? Studija atskleidė problemos mastą, parodė, kad policija ir mokyklos nesuinteresuotos nustatyti narkotikų vartojimo atvejus, kad tėvai į narkomanijos prevenciją neįtraukti ir t.t.”, – teigė koordinatorė.

J. Poškevičiūtė akcentavo, kad dalis lėšų buvo skirta Seimo narių savišvietai – jiems specialiai išleistos brošiūrėlės apie narkomaniją.

Minėtoji koalicija skelbiasi ginanti asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų interesus, tačiau L. Poškevičiūtė negalėjo atsakyti, kiek Lietuvoje užregistruota narkomanų, tad apie jų problemas kalbėjo aptakiai. „Mūsų tikslas – parodyti, kad problema yra”, – pridūrė ji.

Spragos – visur

Su narkotikų vartojimu susijusių paslaugų bei teisinės bazės studija analizavo padėtį keturiose šalies savivaldybėse – Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir Molėtų.

Minėtajai koalicijai, vienijančiai per 10 narių, priklausantys ekspertai teigia, kad jų atlikta studija analizuojant narkomanijos problemų sprendimą Lietuvoje, atskleidė didžiules spragas.

„Nors šalies savivaldybės vykdo narkomanijos prevencijos programas, dažniausiai tai esti pavieniai projektai, o jų vertinimo kriterijai neapibrėžti. Dėl to sunku įvertinti, ar vykdomos programos yra efektyvios. Tyrimas parodė, kad programose vis dar nepakankamai dėmesio skiriama tėvų švietimui ir jų dalyvavimui prevenciniame darbe.

Teikiant pagalbą, trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų. Nors iš bendrosios praktikos gydytojų reikalaujama būti pirmine pagalbos grandimi, šeimos gydytojams trūksta žinių ir įpareigojimų padėti sergantiesiems priklausomybės liga. Jiems taip pat neaišku, kur nukreipti pacientus”, – rašoma ekspertų išvadose.

Nėra jokios sistemos

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiojo gydytojo Lino Slušnio manymu, atliktoji studija yra tik formalumas.

Anot jo, studijos išvados tik primena esamas problemas, tačiau neatskleidžia esmės, sykiu neduoda ir sprendimo būdų.

„Didžiausia problema yra ne vien tik narkomanijos prevencijos srityje, bet ir teikiant medicinines, socialines paslaugas. Kitaip sakant, didžiausia problema – jog nėra jokios sistemos”, – pabrėžė gydytojas psichiatras.

Specialisto teigimu, vaikai yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis, tad pirmiausia reikia kalbėti apie jiems teikiamas paslaugas – o jos nepakankamos. Gydytojo psichiatro teigimu, ypač svarbu yra tai, kokią pagalbą gauna augantieji probleminėse šeimose.

Priklausomybės ligų centro vadovo pastebėjimu, šiuo metu tarp jaunimo populiarūs aguonų opijatai. Gydytojas sako, kad narkotinių medžiagų paprastai pabando tie nepilnamečiai, kurie rūko, vartoja lengvus alkoholinius gėrimus – alų ir pan. Tokie vaikai dažniausiai yra iš probleminių šeimų.

„Faktas tas, jog psichotropines medžiagas vartoja ne tik paaugliai, bet ir mažamečiai. O tai jau yra katastrofa”, – pabrėžė L. Slušnys.

Gydytojas pažymi, kad prevencinis darbas pasiteisina tik tose valstybėse, kuriose yra įsikūrusios bendruomenės. Anot jo, stiprios bendruomenės yra Islandijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.

„Čia yra darbų tęstinumas – tiek medicininėje, tiek socialinėje srityse, kalbant ir apie narkomanijos, ir apie alkoholio prevenciją, – aiškino pašnekovas. – Šiose šalyse prevencinis darbas pradedamas nuo šeimos, tad kitokiu principu dirba ir vaikų teisių apsaugos tarnybos.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ypatingai stebimos probleminės šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus. Jeigu tėvai serga alkoholizmu ar yra priklausomi nuo narkotikų, vaikas neišplėšiamas iš šeimos, kaip kad daroma pas mus.

Problema sprendžiama ne tik gelbstint vaiką – mat užaugęs be šeimos jis ne tik išbandys narkotikų, bet ir taps nusikaltėliu -, tačiau ir padedant suaugusiesiems – jie nuo alkoholizmo ir narkomanijos yra gydomi per prievartą.”

O Lietuvoje, pasak specialisto, net nesvarstoma Vakarų šalyse galiojanti tvarka. Narkomanai turi tokias pat teises, kaip visi pacientai – gydymui reikalingas jų sutikimas. Išimtis yra būtinoji pagalba, kaip kyla pavojus žmogaus gyvybei.

Pinigai – ne kovai, o algoms

Prieš svarstant galimybę narkomanams taikyti priverstinį gydymą, Seimo narkomanijos prevencijos komisija (NPK) pažymėjo, kad iš pradžių šalyje reikia sukurti narkomanija sergančiųjų gydymo, reabilitacijos ir socialinės integracijos programą.

NPK pirmininkė Ramunė Visockytė dienraščiui teigė, kad kelią šiam svarbiam tikslui įgyvendinti užkerta lapkričio pradžioje Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2006-ųjų priemonės, kurioms įgyvendinti iš biudžeto vadinamųjų programinių lėšų skirta 5,5 mln. Lt.

Pasak parlamentarės, Vyriausybė aklai patvirtino jai pavaldaus Narkotikų kontrolės departamento (NKD) siūlomas prevencines priemones, kurios esą ne neišspręs, bet dar labiau paaštrins narkomanijos ir ŽIV/AIDS problemą.

NPK abejoja ir NKD vadovų kompetencija. Mat įgyvendinant NKD 2005-ųjų programą nebuvo sumažintas narkotikų plitimo tempas, pasiūla ir paklausa.

„Lėšos skiriamos ne programai įgyvendinti, o šalyje esantiems penkiems priklausomybės ligų centrams ir pačiam NKD išlaikyti, – situaciją komentavo R. Visockytė.

– Tai, jog šio departamento darbuotojams atlyginimai mokami, apmokamos komandiruotės ir dengiamos kitos išlaidos iš programinių lėšų, skirtų narkomanijos problemoms spręsti, prasilenkia su įstatymais. Iš to pusšešto milijono litų NKD teko 1 mln. 220 tūkst. Lt”.

R. Visockytė sakė užregistravusi siūlymą, kad Vyriausybė peržiūrėtų patvirtintą programą. „Taip pat sieksime, kad Vyriausybė minėtam departamentui ir priklausomybės ligų centrams garantuotų nuolatinį finansavimą iš biudžeto, – pabrėžė parlamentarė.

– Programos pinigai turi būti skirti tiems, kas tiesiogiai dirba narkomanijos prevencijos ir kontrolės srityje.”

Sprendžiant opias narkomanijos problemas, NPK minėtus 5,5 mln. Lt siūlo paskirstyti Švietimo ir mokslo ministerijai, Kalėjimų departamentui ir Policijos departamentui.
Jūratė Mazajeva

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kova su narkomanija: padėtis be išeities"

  1. nekenciu tu slykstyniu!!!

    nu nera ko veltui pinigus kist tiem slykstynem!!! nei tu pagydisi nei ka!
    savo noru ten ilindo – tai patys tegul krapstosi!!!
    tik visus uzdaryt reik, kad problemu maziau butu!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.