Ilgai delsę miesto politikai rytoj žada tvirtinti vieną svarbiausių dokumentų, tačiau dar vakar dėl jo kilo audringi ginčai
Šią savaitę Kaunas pagaliau turėtų pasivyti kitus Lietuvos miestus ir pasitvirtinti savo strateginį planą. Šis klausimas įtrauktas į ketvirtadienį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę, tačiau dar vakar sprendimo projektą koregavo Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisija.
Kalbinti politikai neslėpė, kad daugiausiai ginčų kilo dėl miesto Tarybos nario Gedimino Petrausko pasiūlytų projektų.
Dvelktelėjo „Vasiukais”
„Kauno dienos” žiniomis, ginčai kilo dėl G.Petrausko iniciatyva įtrauktų projektų vertės ir įgyvendinimo trukmės. Ne vieną dešimtį milijonų litų Savivaldybės biudžetui kainuosiančius projektus politikas užsimojo įgyvendinti per artimiausius dvejus metus.
„Tai jau primena savotiškus „Vasiukus”, – neslėpė kai kurie politikai, atkreipę dėmesį, kad tuo pat metu Savivaldybė turi įgyvendinti ir kitus svarbius projektus.
Iki kitų metų Savivaldybė turėtų skirti 4,8 milijono litų Kauno intermodaliniam terminalui. Dar 5 milijonus atseikėti Palemono logistikos centrui. Tačiau tuo G.Petrausko apetitas neapsiribojo. Jis pasiūlė, kad 2007-2010 metais Savivaldybė Kauno logistikos centrui skirtų 81 milijoną litų. Kitas lėšas planuojama gauti iš valstybės ir ES fondų.
Dar daugiau pinigų pareikalauta Palemono stoties ir pramonės infrastruktūrai rekonstruoti. Didžiąją dalį darbų norėta atlikti 2005-2007-aisiais metais. Tai Kauno miesto biudžetui kainuotų daugiau nei 50 milijonų litų.
Nepamiršta ir Kauno upių uosto plėtra. Čia sumos skaičiuojamos šimtais milijonų litų. Vien Savivaldybė iki 2009-ųjų turėtų investuoti apie 130 milijonų litų. Žadama statyti patvankas ties Marvele ir Panemunėje, įrengti Petrašiūnų uostą ir pan.
„Teko tikslinti visų šių priemonių įgyvendinimo laiką ir pinigų sumą. Jeigu strateginio plano rengėjai būtų kvalifikuotai atlikę savo darbą, nekiltų jokių ginčų. Deja, dabar kai kurie politikai pasinaudojo atsiradusia niša”, – teigė didžiausios miesto Tarybos Liberalcentristų frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis.
Pasiduoti nežada
„Nieko baisaus nenutiko. Nė vienas projektas nebuvo išbrauktas. Ieškojome kompromisų. Kiekvienas turi savo darbo stilių. Jeigu dirbdamas rūkysi, tada tai gali užsitęsti. Esu įpratęs greitai dirbti”, – tikino G.Petrauskas.
Jis kategoriškai atmetė priekaištus dėl „Vasiukų” projektų. „Tai absoliučiai realūs projektai, kuriuos galima įgyvendinti per artimiausius metus. Savivaldybė tam pinigų neturi, tačiau dirbame su bankais. Egzistuoja įvairios mokėjimo technologijos”, – tikino politikas, įvairiuose pristatymuose ir pokalbiuose dažnai manipuliuojantis milijardiniais skaičiais.
Pasigedo konkrečių darbų
Miesto visuomenei buvo pristatyti tik skambūs strateginio plano tikslai ir šūkiai: gerinti aukštojo mokslo studijų kokybę, siekti, kad Kaunas taptų e-miestu, kurti investicijoms palankią verslo aplinką, didinti miesto savitumą ir pan.
Kauno strateginiame plane išskirtos penkios svarbiausios miesto plėtros sritys: mokslo ir žinių ekonomika, darnios ir veržlios visuomenės kūrimas, miesto aplinkos kokybės gerinimas, miesto patrauklumo didinimas bei miesto valdymo kokybės gerinimas.
Kauniečiai jau penkiolika metų girdi skambius šūkius apie šviesią Kauno ateitį, tačiau pasigenda realių darbų.
Kalbinti specialistai pripažino, kad kauniečiams strateginis planas gali priminti skambių šūkių rinkinį. Jiems kur kas aktualiau išgirsti apie konkrečius investicinius projektus. Tačiau priemonių plano vakar popietę nebuvo ir Savivaldybės interneto svetainėje.
„Pats strateginis planas didesnių ginčų nesukėlė, tačiau ilgai diskutavome dėl konkrečių priemonių. Kasmet turėsime jas revizuoti. Gyvename dinamiškoje visuomenėje, todėl negalime numatyti visų smulkmenų. Iki 2015-ųjų dar atsiras naujų projektų”, – teigė R.Mikaitis.
Akcentuoja modernias technologijas
„Kauno diena” peržvelgė, į kokius objektus miesto valdžia per artimiausius dešimt metų žada nukreipti didžiausias investicijas.
230 milijonų litų žadama investuoti į universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų infrastruktūrą. Taip pat ketinama Kaune pastatyti šiuolaikinius municipalinius studentų bendrabučius. Šio projekto vertė kol kas neįvardijama.
Žinių ekonomikos branduolių plėtrai numatyta skirti beveik 290 milijonų litų. Dar 201 milijono litų pareikalaus „Technopolio” projektas. Savivaldybė šiuos projektus tikisi įgyvendinti už ES lėšas.
Modernių technologijų įdiegimui miesto strateginiame plane numatyta skirti ne vieną šimtą milijonų litų.
Pateikė įspūdingas sumas
Dar didesnes investicijas miesto valdžia žada skirti stambiesiems projektams: sporto rūmų statybai ir viešajai infrastruktūrai Nemuno saloje sukurti, šios salos konversijai, kongresų ir koncertų rūmų statybai bei kitiems. Vien į Nemuno salą iki 2011-ųjų metų iš miesto biudžeto planuojama investuoti apie 100 milijonų litų. Pačius sporto rūmus numatyta pastatyti iki 2009-ųjų.
Iki to laiko taip pat žadama modernizuoti Laisvės alėją ir kitas centrinės dalies pėsčiųjų gatves, pastatyti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybės atstovai tikisi, kad šiems projektams pinigų skirs ne tik ES fondai, bet ir privatūs investuotojai. Tačiau vis tiek iš miesto biudžeto reiks atseikėti apie 40 milijonų litų.
10 milijonų Savivaldybė žada investuoti į pėsčiųjų tiltų iš Žemosios Fredos į salą ir už Santakos statybą. Juos pastatyti žadama iki 2007-ųjų.
Strateginiame plane numatyta, kad privatūs investuotojai iki 2010-ųjų metų į prekybos centrus investuos apie 620 milijonų litų, o į gyvenamųjų namų statybą – 555 milijonus litų.
Optimizmas pagrįstas
„Net ir po paskutinių korekcijų – strateginis planas gana optimistinis. Galbūt to ir reikia. Sunku prognozuoti, kaip gyvensime po dešimties metų”, – teigė R.Mikaitis.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas sakė, kad jų įstaiga keletą kartų svarstė strateginio plano projektą. Į kai kurias verslininkų pastabas rengėjai atsižvelgė. „Mūsų nuomone, labiausiai reikėjo akcentuoti pramonę, logistiką ir žmogų. Projekte daug kalbama apie aukštąsias technologijas, tačiau beveik pamirštama tradicinė pramonė. Tai stiprioji Kauno vieta”, – teigė M.Rondomanskas.
Paklaustas apie priemonių planą, rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad jame gana daug jau pradėtų įgyvendinti projektų. „Strateginiame plane reikėtų stengtis įvykiams užbėgti už akių. Manau, kad šis planas bent kartą per metus turės būti tikslinamas”, – teigė verslininkų atstovas. M.Rondomanskas pripažino, kad visuomenei turėjo būti pateiktas konkrečių priemonių planas.
„Tada jiems būtų aiškiau, kas per dokumentas yra strateginis planas”, – teigė rūmų prezidentas. Tačiau jis nebuvo linkęs kritikuoti miesto valdžios. „Galiu pasakyti tik komplimentą. Būtent šios kadencijos vadovai pagaliau parengė strateginį planą”, – sakė M.Rondomanskas.
Arūnas Andriuškevičius