Kada augalai būste sukurtų harmoniją, teiktų estetinį pasitenkinimą reikia atsižvelgti į eilę šiuolaikinio interjero apželdinimo ypatumų.
Pasižvalgius po gyvenamuosius būstus ir įstaigas galima pamatyti monsteras, pelargonijas, spriges, fikusus ir kitus augalus. Juos mėgo mūsų prosenelės, juos auginame ir mes. Bet šiandien, apart šių augalų, rinka siūlo dešimtis ir šimtus rūšių, skirtų auginti uždaroje erdvėje.
Žinoma, savo būstą ar biurą reikia mokėti puošti gėlėmis ir augalais. Kažkas tai daro tiesiog pagal savo nuojautą, o kai kas kreipiasi pagalbos į specialistą.
Didelė erdvė – daug augalų
Augalų komponavimas būste gali būti labai įvairius – nuo miniatiūros ant stalo iki didelės apimties žiemos sodo. Kiekvienam interjero tipui tinka savitos kompozicijos. Tai, visų pirma, priklauso nuo šiuolaikinių tipinių pastatų išplanavimo. Sudvejinti rėmai, palangės, po kuriomis įrengiami šildymo prietaisai, naudingojo ploto deficitas verčia pasirinkti vertikalųjį želdinimą, tik iš dalies panaudojant horizontalias plokštumas.
Vazonai su augalais tvirtinami ant laikiklių prie kapitalinių sienų ir kolonų, kabinami ant dekoratyvinių grotelių, įstiklintų pertvarų, atliekančių atramų funkcijas vijokliniams augalams – erdvė tarsi padalinama į atskiras zonas arba kampelius. Kur leidžia architektūrinis pastato išplanavimas, pakabinamam apželdinimui galima išnaudoti nišas, arkas, įėjimus į pastatą ir langų angas. Labai gražiai atrodo prie lubų pakabinti „gėlių šviestuvai” – vazonai su augalais pritvirtinami ant metalinių stovų-laikiklių. Toks „vertikalus” variantas leidžia maksimaliai apželdinti patalpą neužimant ploto ant grindų.
Kuo erdvesnė patalpa, tuo augalų turi būti daugiau ir didesnių.
Reikia derinti su baldais
Savo dekoratyvumu išsiskiria sumedėję augalai, ypač stambialapės jų rūšys – dracena, filodendras arba bengališkasis fikusas. Jie gražiai atrodo patalpose su nedaug baldų, holuose ir prieškambariuose. Mažiems kambariams geriau rinktis vidutinius arba visai nedidelius augalus su plačiais ir gležnais lapais.
Ypač gražiai augalai atrodo kukliame, neryškiame fone. Jei sienų apmušalų raštas smulkus, jų fone nuostabiai derės stambialapiai augalai ir, atvirkščiai, juvelyriniai paparčių arba papiruso lapeliai tiks prie ryškių tapetų. Renkantis interjerui tiksiančius augalus, reikia atkreipti dėmesį į šviesos kritimo kampą. Prie saulės apšviestos sienos pastatytų gėlių šešėliai sudarys įdomų ir keistą vaizdinį, o jei stovės prieš šviesą, ant palangės, tai ypač išryškės bendri jų kontūrai. Pasieksite nuostabų efektą, jei užuolaidų, tapetų, baldų apmušalų tonai atsikartos gėlėse. Sodrios augalų spalvos kontrastingam juodos ir baltos spalvų interjerui suteiks šviežumo.
Prie tiesių ir elegantiškai išlenktų baldų iš metalo, stiklo, marmuro ir lakuoto medžio formų tiks arba aiškių ir ryškių formų augalai – trijuostė sanseverija, patrauklioji monstera, dracena ir guzmanija – arba lengvai ir laisvai atrodantys plunksniniai paparčiai, rožinė azalija – kontrastingumui.
Prie baldų iš bambuko ir rotango, prie mažų spintelių ir pintų lentynų, žemų stalelių ir suoliukų pagal stilių tinka bromelijos ir orchidėjos, vaškinė gebenė, jazminas ir kt. Bambukai, azalijos ir įvairiausių rūšių bonsai interjerui suteiks japonišką akcentą. Prie angliško ir prancūziško stilių baldų harmoningai atrodo krūminiai ir vešliai žydintys augalai – ciklamenai, kamelijos, o taip pat palmės ir sumedėję augalai.
Nereikia perpildyti
Tačiau, kad kambarys atrodytų efektingai, visiškai nebūtina jo perpildyti augalais. Labai svarbu iš visos įvairovės mokėti išsirinkti raiškingiausias, labiausiai prie interjero derančias rūšis.
Pavyzdžiui, taikoma speciali metodika puošiant augalais holus, vestibiulius, fojė, stiklines galerijas, ilgus koridorius, laiptų aikšteles. Čia tiks grupinės kompozicijos gėlių dėžėse – atskiros arba įvairiai sukomponuotos į grupes po 2, 3, 5, priklausomai nuo kiekvienos patalpos dydžio. Statomos jos prie langų, sienų, tarp kolonų. Dažnai naudojamos mobilios dėžės gėlėms su konteineriais-įdėklais, pagamintais iš įvairiausių sintetinių medžiagų, ir keraminiai vazonai. Konteinerio dugne paskleidžiamas drenažas (daužytos plytos, medžio anglis, keramzitas), o ant viršaus beriama specialiai paruošta žemė, į kurią pasodinamas augalas be indelio. Dar galima augalus statyti su vazonėliais, o konteineris užpildomas durpėmis arba smėliu. Iš kelių skirtingų aukščių ir formų konteinerių galima sukurti žaliuosius kampelius. Kiekvienam konteineriui parenkami tokie augalai, kad kartu jie sukurtų bendrą kompoziciją.
Šventiniam interjerui, būtina į ekspoziciją įtraukti žydinčius augalus. Rekomenduotina gėlių dėžes su ryškiai raudonomis azalijomis ir švelniai žalsvu plunksniniu smidru (kiekviename po vieną azaliją ir po tris asparagusus) sustatyti eilėje šachmatine tvarka. Dideles žaliąsias zonas specialistai siūlo įrengti taip, kad būtų permatomas ornamentas arba reljefas, taip kaip tenka matyti įrengtas miesto klombas ir kraštovaizdžio architektūroje.
Augalus reikia pažinti
Namų puošimas augalais toli gražu nėra vien tik tinkamiausiai parinkti vieną ar kitą rūšį, efektingus žiedus ar lapus. Pasirenkant ir interjere išdėstant kambarinius augalus reikia juos pažinti – kokios reikalingos apšvietimo sąlygos, temperatūra, oro drėgmė. Ir ne tik tai. Kūrybiškas požiūris reikalauja perprasti augalinės dekoracijos būvimą bendrame kontekste. Iš principo, augalus induose galima laikyti visose patalpose, tačiau jie turi būti užbaigiamasis interjero štrichas.
Žinoma, negalima nepaisyti ir augalų specifinių ypatumų. Tarkim, prieangyje, kur nėra tiesioginės šviesos, tiks sausų gėlių puokštė, įmantriai išlinkusios šakelės. Virtuvėje dažnai drėgmė ir temperatūra būna aukštesnė, todėl išauginti norimą augalą gali būti sunkiau, gali tekti juos auginti ant išorinės palangės. Miegamajame, vaikų ir darbo kambariuose galima leisti sau išsirinkti labiausiai patikusius augalus. Na, o mėgstamiausios gėlės „apsigyvena” svetainėje.
Nuostabiausias gėlių kompozicijas galima sukurti sienos nišoje, kyšulyje, vingyje, panaudojant konstruktyvius elementus – kolonas, sijas, atšlaites – kurių apstu tradicinėje monolitinėje statyboje. Šie labai nepageidaujami ir pažiūrėti nemalonūs trūkumai, apkarstyti šliaužiančiais, vijokliniais augalais, tampa neatpažįstami ir labai patrauklūs.
Išradingi žmonės kambarinėms gėlėms suras neįprastą vietą: virš įėjimo angos, poilsio kampelio viduryje, o gal ant specialių etažerių.
Kantriausieji gali įsirengti bonsų kampelį. Ši ypatinga japoniškų karlikinių, kambario sąlygomis auginamų, medelių rūšis tiek originali, kad arti savęs neapkenčia nieko kito. Labiausiai jiems tinka baltas arba bet koks vienspalvis fonas.
Reiškimgas ir vazonas
Kaip ir viso būsto įrengimui, taip ir apželdinimui labai svarbus faktorius yra individualus stilius. Kartais viena vienintelė gėlė iš esmės gali keisti patalpos vaizdą. Kiekvienas augalas interjere gali būti pateiktas kaip ryškus dekoratyvus elementas – nepriekaištingai suformuotas, puikiame vazone ir pastatytas taip, kad matytųsi iš visų pusių: aukšti, dideli augalai statomi ant grindų arba ant žemų padėklų, nes matomi iš toli, vidutiniai ir maži – ant aukštų stovų, nes į juos žiūrima iš arti, atrama šliaužiantiems ir vijokliniams augalams turi būti žmogaus akių lygyje.
Svarbią reikšmę turi ir vazonas, kuriame auga augalas. Dekoratyviniai, keraminiai ir plastmasiniai vazonai būna staliniai, sieniniai ir pakabinamos vazos. Pastarosios dažniausiai naudojamos kambarių ir mažų tarnybinių patalpų apželdinimui, ryškiomis spalvomis nudažytos pakabinamos plastmasinės vazos puikiai tinka vaikų kambariui. Žemus keraminius įvairiausių formų ir spalvinių vazonus galima panaudoti vaizdingoms miniatiūrinėms kompozicijoms svetainei papuošti.
Augalų įkurdinimo interjere ir dekoratyvinių kompozicijų kūrimo metodika pagrįsta kiekvienos botaninės rūšies eko-geografinėmis žiniomis ir šiuolaikinio aranžavimo dėsniais. Norimų rezultatų dekoratyviame apželdinime pasieksite derindami tris momentus: sumaniai pasirinksite augalo rūšį, kūrybingai įkomponuosite interjere ir nuovokiai rūpinsitės augalu.
Žaliųjų interjerų kūrimas – išskirtina architektūros sritis, reikalaujanti įvairiapusių žinių ir meniško stiliaus. Todėl kuriant sudėtingesnius šiuolaikinius projektus dažnai kartu dirba architektas, dailininkas-dizaineris ir gėlininkas-apželdintojas. Tik jie gali supaisyti funkcionalios paskirties, išplanavimo, eksploatacijos rėžimo ir gyvenamojo būsto ar visuomeninės patalpos mikroklimato specifiką.
Rima Bruzgulytė