Lietuvoje bus diegiama europinė kvalifikacijų vertinimo sistema

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bus diegiama nauja sistema, kuri leis pagal standartinę skalę palyginti Lietuvoje ir bet kurioje kitoje ES šalyje išduotus įvairių tipų diplomus, pažymėjimus arba kitus profesinę kompetenciją patvirtinančius dokumentus. Vadinamoji Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) apims 8 profesinės kompetencijos vertinimo lygius.
EKS (angl. – European Qualifications Framework) bus labai svarbus instrumentas, padėsiantis žmonėms pretenduoti į darbą, atitinkantį jų žinių bei patirties lygį. Pasitelkiant EKS bus galima nesunkiai nustatyti, kokį EKS kvalifikacijos lygį atitinka įvairiausių sričių darbuotojai – nuo paprastų darbininkų iki mokslininkų. Vieninga kvalifikacijų palyginimo sistema yra itin aktuali, nes kasdien šimtai tūkstančių žmonių migruoja po visą ES, ieškodami naujų darbo galimybių.
„Šis projektas yra svarbus ir Lietuvai, ir visoms kitoms ES šalims, nes darbo jėgos judėjimas ES erdvėje yra labai intensyvus. Kuriama sistema leis bet kuriam žmogui Europoje pagrįstai siekti tokio darbo, kurį jis yra pajėgus dirbti”, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos skyriaus vedėja Jurgita Strumskienė.
Profesinės kvalifikacijos įvertinimo skalės įvairiose šalyse yra skirtingos, todėl darbdaviams neretai sudėtinga nustatyti, kokio lygio yra į darbą pretenduojančių užsieniečių žinios ir kompetencija. Dėl to Europoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nenoriai pripažįstama kvalifikacija, kurią asmuo būna įgijęs užsienio valstybėse. Šią problemą įmanoma spręsti atitinkamomis dvišalėmis sutartimis, tačiau neabejotina, kad dėl mokymo ir švietimo sistemų skirtumų tokių sutarčių susidarytų tūkstančiai, ir jos tik dar labiau apsunkintų šalių ir žmonių „susikalbėjimą”.
EKS leis susieti ir palyginti skirtingose šalyse įgytas profesines kvalifikacijas. Pavyzdžiui, Švedijoje vidurinę mokyklą baigęs moksleivis gali įgyti inžinerinį išsilavinimą, kuris atitiks penktąjį lygį jo šalyje, Airijoje analogiška kvalifikacija pagal nacionalinę vertinimo skalę gali būti trečiojo lygio, o pagal EKS profesinės kvalifikacijos skalę abu specialistai bus, pavyzdžiui, ketvirtojo lygio.
„Šis paprastas pavyzdys aiškiai įrodo, kad visuotinė europinė kvalifikacijų palyginimo sistema yra būtina, nes ji leis suprasti svetur įgytus žmogaus sugebėjimus ir jų vietą vieningoje mokymosi pasiekimų hierarchijoje”, – pažymėjo J.Strumskienė.
Vykdydama šią kompleksišką programą, Lietuva jau šių metų pavasarį pradėjo formuoti nacionalinę kvalifikacijų vertinimo sistemą. Šį trejų metų trukmės projektą finansuoja Europos socialinis fondas, o įgyvendina Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasitelkdamos įvairias šalies organizacijas. Nacionalinės kvalifikacijų vertinimo sistemos sukūrimui ES skiria daugiau kaip 6 mln. litų.
Įdiegus nacionalinę sistemą Lietuvoje, bet kuris šalies žmogus galės gauti dokumentus, kuriuose pagal vieningus kriterijus bus smulkiai aprašyti jo profesiniai sugebėjimai ir įvertinama jo, kaip tam tikros srities specialisto, kvalifikacija bei jos atitikmuo pagal EKS. Todėl naujoji sistema bus visų pirma naudinga į užsienį dirbti vykstantiems lietuviams.
Nacionalinė kvalifikacijų vertinimo sistema gali apimti ir daugiau arba mažiau nei 8 lygius. Tai priklausys nuo Lietuvos pasirinkimo, nes EKS neįpareigoja ES narių griežtai laikytis europinio modelio. Tačiau, pasak J.Strumskienės, būtų logiška, jei Lietuvoje nacionalinė kvalifikacijų sistema būtų formuojama taip, kad taptų kuo artimesnė EKS, nes tuomet Lietuvoje įgytos kompetencijos palyginimas su atitinkamu EKS lygiu gerokai supaprastėtų.
Europos kvalifikacijų sąrangos idėją ES politikai ėmė aktyviai propaguoti dar 2003 metais, argumentuodami tuo, kad EKS padės įgyvendinti „mokymosi visą gyvenimą” principą vieningoje Europos erdvėje. Pamatiniai EKS principai pirmą kartą buvo apibrėžti šių metų kovą Briuselyje vykusiame ES vyriausybių vadovų susitikime, remiantis 2004 metais parengtomis švietimo ir mokslo ministrų rekomendacijomis.
Nuo 2005-ųjų vasaros iki šių metų pabaigos visose Europos Sąjungos šalyse vyksta plataus masto konsultacijos, siekiant išsiaiškinti ES valstybių požiūrį į EKS. Po to maždaug vienerius metus pasiūlymai bus svarstomi aukščiausiose ES valdžios institucijose, o patvirtinti galutinį EKS modelį numatyta 2006-tų metų pabaigoje.
EKS taikymo ir Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų vertinimo sistemos kūrimo klausimai aptarti lapkričio 25 dieną tarptautinėje konferencijoje Vilniuje. Jos metu projektų koncepcijas ir naudą pristatė Europos Komisijos bei Lietuvos ministerijų, darbo biržos, įvairių mokslo, švietimo ir darbdavių organizacijų atstovai.