Dviejų Čečėnijos karų žaizdas vaikams padeda gydyti ir lietuviai. Net 18 vaikų iš Grozno Kaune rūpinasi visuomeninės organizacijos „Gimtoji šeima” vadovai Chadižata ir Malikas Gatajevai. Jie teigia, kad žmonių moralinė parama jiems kur kas svarbesnė už dovanojamus daiktus ir pinigus. Tačiau tyliai ir be skambių žodžių našlaičiams vis tiek padeda Lietuvos piliečiai: vieni – duona, kiti – patarimais.
Pasiūlymas atkeliavo iš Lietuvos
1994-1996 m. per pirmąjį karą Čečėnijoje žuvo 120 tūkstančių žmonių. Antrą kartą Rusijos agresija prieš čečėnus prasidėjo 1999 m. ir tęsiasi iki šiol. Dešimtys tūkst. pabėgėlių, apie 100 tūkst. suluošintų žmonių, tarp jų maždaug 20 tūkst. vaikų – tokia yra kraupi vien pirmojo karo pasekmė.
Devynios iš dešimties čečėnų šeimų šiuo metu badmiriauja, Čečėnijoje nėra darbo ir gausu našlaičių vaikų. Būtent jais rūpinasi Gatajevų šeima. „Nėra šeimos, kuri nebūtų nukentėjusi nuo karo”, – sako M.Gatajevas, bet net nebando politizuoti įvykių. Jo ir Chadžitos tikslas Lietuvoje – visiškai kitoks.
1997 m. Grozne sutuoktiniai įregistravo nesiekiančią pelno organizaciją „Gimtoji šeima”. Suteikti paramą nukentėjusiems vaikams Gatajevams pasiūlė Seimo nariai, kurie į Grozną nusiuntė oficialų pasiūlymą. „Per tą laiką stengėmės tapti globėjais kaip įmanoma daugiau vaikų. Jų amžius nuo 2 iki 17 metų”, – sakė Malikas.
Iš pradžių čečėnų vaikai buvo apgyvendinti įvairiose šeimose Lietuvoje, bet šiuo metu V.Putvinskio gatvėje Kaune jiems Savivaldybė išnuomojo 100 kv. metrų keturių kambarių butą. Jis kol kas remontuojamas, todėl dabar jame gyvena tik 8 nepilnamečiai vaikai. Likusieji 10 šiuo metu glaudžiasi Sintautuose (Šakių r.).
Atvežė duonos
„Pagal čečėnų papročius, našlaičiais likusiais vaikais privalo pasirūpinti giminaičiai. Kaip našlaičius pavyko atvežti į Lietuvą?” – paklausėme M.Gatajevo. „Sunku buvo tik sutvarkyti dokumentus, gauti pažymas. Beveik visų vaikų tėvai yra arba mirę, arba suluošinti. Iš kitų, pavyzdžiui, iš Raisos ir Galinos tėvų buvo atimtos tėvystės teisės, tuo tarpu dauguma vaikų – visiški našlaičiai”, – pasakojo M.Gatajevas. Pasak jo, daugumos vaikų kraujas – itin blogas. Medikai rekomendavo jiems vartoti vitaminus, kurių nusipirkti šeima neišgali.
Besikalbant į duris kažkas paskambino. Atėjo Gatajevų šeimos draugas Gintautas Bukauskas. Tuo metu šešiametis Abdulrachmanas padėjo UAB „Šultė ir partneriai” darbuotojams įnešti į butą padėklą su penkiais kepalais duonos. „Jei yra galimybė, turime padėti”, – sakė įmonės vadovas Rolandas Šultė. Iki Kalėdų bendrovė pažadėjo penkis kepaliukus duonos atvežti kiekvieną savaitę.
Maldoms suteikė kambarį
Nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios našlaičius buvo priglaudusios ir Pažaislio vienuolyno Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Vienuolės leido apsigyventi svečių namuose, kurie įrengti viename vienuolyno pastatų. „Kol neatšalo oras, ir vaikai, ir aš jautėmės kaip rojuje. Jutome žmogiškąją šilumą, nors iš pradžių maniau, kad vaikai triukšmaus ir trukdys vienuolių ramybę”, – sakė M.Gatajevas.
Atsidėkodami našlaičiai vienuolėms surengė koncertą. Kai kurios jų iki šiol aplanko Gatajevų šeimą. Praleistą laiką vienuolyne ponas Malikas vadina „ramybės laikotarpiu”.
„Tai parodo, kaip skirtingų tikėjimų žmonės gali sugyventi. Religingas žmogus visada supras netgi kitatikį, – sako M.Gatajevas. – Vienuolės mums net pasiūlė atskirą kambarį. Jos pasakė: „Čia bent galėsite netrukdomai pasimelsti”. Pagal islamą, musulmonai turi penkis kartus per parą nusilenkti Alachui.
Išmoko kalbėti lietuviškai
Kai kurie Gatajevų globotiniai Kaune gyvena jau penkerius metus, lanko Aleksandro Puškino mokyklą. Kai kurie visiškai laisvai kalba lietuviškai.
M.Gatajevas teigia, kad rūpinsis globojamais vaikais ir po to, kai jie sulauks pilnametystės. „Jaučiu už juos atsakomybę, kaip ir už tikrus savo du sūnus ir dukrą”, – sakė jis. Dėl to šeimoje pasitaiko net pavydo atvejų. Viena dvynukių ketverių metų Tanzila pirmoji bėga pasitikti M.Gatajevo, kurį vadina tėčiu. „Tuo tarpu Amina laukia, kol prieisiu ir ją apkabinsiu”, – skirtingus vaikų charakterius iliustravo Malikas. Matydami tai, tikrieji Gatajevų vaikai šiek tiek pavyduliauja tėvo meilės.
Šventė būna visada, kai į namus atgabenamos nelauktos dovanos. Neseniai šeimą dviem maišais bulvių parėmė Kauno rajono ūkininkas Modestas Stebrys, o Raseinių rajono žemdirbys Antanas Šiugžda atvežė obuolių. Gatajevų šeimos draugas G.Bukauskas sako su Maliku susipažinęs, kai šis padėjo savo automobiliu nuvežti sirguliuojantį sūnų į ligoninę. „Atsidėkodamas Malikui, padedu jam perprasti Lietuvos įstatymus ir lietuvių psichologiją”, – tikino ponas Gintautas.
Grėsmė likti už įstatymo ribų
Šeimyninius globos namus „Gimtoji šeima” finansiškai remia tik Vokietijos draugija „Kavkaz kinder”. Per mėnesį Gatajevų šeimai ji skiria 1000 eurų. Tačiau kas mėnesį vien už komunalines paslaugas tenka sumokėti apie 1500 Lt. Globos namų direktorė Chadiža Gatajeva šiuo metu Grozne tvarko kitų našlaičių dokumentus, kuriems norėtų parodyti Lietuvą.
Tačiau nekomercinė organizacija gali būti panaikinta. Rusijos Valstybės Dūma neseniai priėmė įstatymo pataisą, pagal kurią Rusijos visuomeninės organizacijos privalo perregistruoti savo įstatus Teisingumo ministerijoje. Oficiali priežastis – kova su teroristais, esą jų veikla iš užsienio finansuojama būtent per visuomenines organizacijas. Gali būti, kad vis labiau į totalitarizmą linkstanti Rusijos valdžia neperregistruos ir šeimyninių globos namų „Gimtoji šeima”.
„Kad ir kaip būtų, gerumo ir supratimo, kurį pajutome Lietuvoje, neįmanoma užmiršti. Juolab kad ir vaikams, kai jie ūgtelės, atsirado tikslas – jie nori gyventi taip pat taikiai ir gerai, kaip šiuo metu gyvena Lietuvos žmonės”, – sakė M.Gatajevas.
Gediminas Stanišauskas