Seimo narių apetitai koreguojant kitų metų valstybės biudžeto projektus yra pernelyg dideli. Tai pripažįsta Vyriausybė, kuriai po svarstymo parlamente teks sukti galvas, kaip pataisyti svarbiausio 2006 metų finansinio dokumento projektą. Tuomet jis vėl bus teikiamas Seimui tvirtinti. Biudžetas turėtų būti priimtas gruodžio viduryje.
Biudžeto projekto priėmimas laikomas dabartinės valdančiosios keturių partijų koalicijos tvirtumo išbandymu, nes dabartinės kadencijos Seimas pirmą kartą tvirtins valstybės metinę sąmatą.
Projektas ilgai nagrinėtas
Seimo posėdyje vakar surengtas pirmasis kitų metų biudžeto projekto svarstymas. Beveik tris savaites projektas buvo nagrinėjamas visuose parlamento komitetuose, komisijose ir frakcijose, renkami Seimo narių pasiūlymai, kaip galima būtų pakoreguoti Vyriausybės parengtą biudžetą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas apibendrino, kad parlamentarai pateikė pasiūlymų net 2 milijardais 950 milijonų litų padidinti biudžeto išlaidas. Tai sudaro maždaug 16 procentų visų numatytų valstybės pajamų.
„Seimo nariai siūlo atitinkamai mažinti valstybės skolos aptarnavimui skirtas lėšas, Vyriausybės rezervo fondą, Valdovų rūmų atstatymui skirtus asignavimus, taip pat kaimo rėmimo ir kelių tiesimo programas”, – vardydamas parlamentarų pateiktus siūlymus, iš kur gauti pinigų, iš Seimo tribūnos sakė J.Lionginas.
Tačiau, pasak jo, Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs visus siūlymus, pritarė tik nedideliam – vos 118 mln. litų – išlaidų pakoregavimui. Tad tik dvidešimtoji dalis parlamentarų prašymų gali būti patenkinta.
„Nerealu įgyvendinti visus pateiktus pasiūlymus, nors biudžetas ir yra gerokai didesnis nei šiemet”, – teigė J.Lionginas. Planuojamos 2006 metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis siekia 18,694 mlrd. litų. Tai – penktadaliu daugiau negu numatoma gauti šiemet. Išlaidos turėtų siekti 20,441 mlrd. litų, arba 17,3 procento daugiau.
Diskutavo tris valandas
Seimo posėdyje savo nuomonę apie biudžeto projektą diskusijose, užtrukusiose beveik tris valandas, pateikė visų parlamento komitetų ir frakcijų atstovai, taip pat pavieniai parlamentarai. Valdančioji keturių partijų dauguma gyrė būsimąjį biudžetą kaip socialiai orientuotą, tuo tarpu opozicija kritikavo jį kaip vienadienį, neperspektyvų ir nesprendžiantį svarbiausių valstybės problemų.
Liberaldemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė kitų metų biudžetą pavadino dokumentu, numatančiu, kaip lopyti stogus ir „gesinti” skolas. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius apgailestavo, kad biudžeto projektu nesprendžiamos esminės strateginės šalies problemos. „Išlaidos didėja žemės ūkiui, o ne žmonių saugumui, sveikatai, švietimui, investicijoms”, – sakė jis.
Tuo tarpu socialdemokrato Broniaus Bradausko teigimu, kitų metų biudžetas išsprendžia labai daug susikaupusių problemų: „Pirma laiko pradėjome vykdyti įsipareigojimus šalies gyventojams, pavyzdžiui, kitų metų pabaigoje nuvertėjusių indėlių savininkai atgaus mažiausiai 400 mln. litų”.
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Saulius Lapėnas Vyriausybę apkaltino skatinant protų nutekėjimą į užsienį bei siekiant dar šiek tiek atitolinti būtinų reformų pradžią. „O pašalpomis ir kompensacijomis bandoma nuraminti labiausiai nusivylusius gyventojus”, – tvirtino S.Lapėnas.
Atsakinga – Vyriausybė
Diskusijos parodė, kad valdančioji koalicija nusiteikusi be didesnių problemų patvirtinti kitų metų biudžetą. Bet neoficialiai užsimenama, kad, esant dabartinei politinei įtampai dėl premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo reikalų, galima tikėtis įvairių netikėtumų, kai Seime bus grįžta prie biudžeto svarstymo, nes koalicijos partneriai gali bandyti šantažuoti vieni kitus, siekdami sau palankesnio kai kurių sričių finansavimo.
Pagal Konstituciją, Vyriausybė yra atsakinga ne tik už biudžeto parengimą, bet ir jo vykdymą, todėl lemiamas žodis taisant svarbiausią valstybės finansinį dokumentą visuomet priklauso jai. Jeigu Vyriausybė nesutinka su kokiu nors pasiūlymu koreguoti biudžeto išlaidas, toks jos pasipriešinimas gali būti įveiktas tik daugiau kaip pusės viso Seimo narių, tai yra kvalifikuotos daugumos. Biudžeto patvirtinimas Seime be Vyriausybės sutikimo iš esmės reiškia nepasitikėjimo ja pareiškimą.
Po pirmojo svarstymo Seime biudžeto projektas visuomet keliauja atgal į Vyriausybę, kuri turi įvertinti visus pateiktus pasiūlymus. Už biudžeto parengimą ir vykdymą atsakingos Finansų ministerijos vadovas Zigmantas Balčytis tvirtino, kad per dvi artimiausias savaites Vyriausybė turėtų įvertinti pasiūlymus ir grąžinti biudžeto projektą Seimo antrajam svarstymui. Netrukus po to, gruodžio viduryje, turėtų įvykti jo priėmimas.
Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius „Kauno dienai” sakė, kad Vyriausybėje bus atidžiai išnagrinėti visi pasiūlymai skirti papildomus asignavimus vienoms ar kitoms sritims. Tačiau jis leido suprasti, kad didžioji dalis jų bus atmesta.
„Manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas labai rimtai išnagrinėjo visus pateiktus pasiūlymus, atrinko svarbiausius, reikalingiausius ir realiausius. Todėl tikėtina, kad Vyriausybė į komiteto pasiūlymą atsižvelgs, pateikdama biudžeto projektą antrajam svarstymui Seime”, – teigė E.Žilevičius.
Tačiau jis niekaip nekomentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo Vyriausybei rasti galimybių kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti nuo 2006 metų liepos 1 dienos, o ne nuo spalio 1-osios. Pasak ministerijos sekretoriaus, šis klausimas bus svarstomas atskirai.
Valstybinių lėktuvų klausimas
Be to, Vyriausybėje skeptiškai vertinamas siūlymas Krašto apsaugos ministerijai skirti 1,32 proc. dydžio nuo bendrojo vidaus produkto asignavimus. Pagal projektą būtų skiriama maždaug 1,29 proc. BVP, todėl siūlymas padidinti išlaidas atsieitų maždaug 61 mln. litų. Tiek pinigų Vyriausybė tvirtina negalinti skirti.
Į krašto apsaugai skiriamų lėšų eilutę būtų įrašytos ir išlaidos, skirtos valstybinio keleivinio lėktuvo bei naujų transportinių lėktuvų įsigijimui. Jie būtų panaudojami tarptautinių karinių misijų aptarnavimui bei aukščiausių valstybės pareigūnų vizitams į užsienį.
„Kai kalbama apie keleivinio lėktuvo įsigijimą valstybės reikalams, turėtų būti kalbama būtent apie valstybės lėktuvą bei valstybės, o ne privačių kompanijų interesų tenkinimą”, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apsvarstęs kitų metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, pritarė Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymui ir aiškiai pasisakė, kad turėtų būti skirtos lėšos valstybės keleiviniam lėktuvui įsigyti.
Stasys Gudavičius