Nors uostamiestyje esančių individualių namų kainos jau skaičiuojamos milijonais, nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad jos yra realios ir logiškai pagrindžiamos.
Tiesa, prieš kelis dešimtmečius statyti didžiuliai neekonomiški namai toli gražu nepretenduoja į paklausaus būsto sąrašus, o jų kainas palaiko nebent kylanti sklypų, kuriuose jie pastatyti, vertė.
Vieta, vieta ir dar kartą vieta
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovo Algimanto Bružo, požiūris į individualų namą keitėsi 1995-1998 metais – tuomet baigėsi neekonomiškų pilių statymo bumas.
Dabar populiariausi – kompaktiški namai, 120-180 kvadratinių metrų ploto. Mažindami statybų kaštus žmonės atsisako anksčiau populiarių rūsių po namu. Nepaisant to, pastaruoju metu namų kainos vis tiek auga.
Žinia, namo kainai didelės įtakos turi sklypo vertė. Nekilnojamojo turto ekspertai juokaudami sako, kad 3 pagrindiniai namo vertės kriterijai yra vieta, vieta ir dar kartą – vieta.
Dabar norint nusipirkti namą patrauklioje vietoje Klaipėdos prieigose, A. Bružo žiniomis, būtina turėti milijoną litų.
Priemiesčiuose, pavyzdžiui, Ginduliuose, Jakuose, Dauparuose, namų kainos šiek tiek žemesnės – nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. litų.
Senesnės statybos namai gerokai pigesni ir nepaklausūs.
Nekilnojamojo turto ekspertų duomenimis, vidutiniškai per pastaruosius dvejus metus namų kainos kilo 30 procentų. Tačiau namų kainos esą tikrai nėra per didelės ir, kitaip nei senos statybos butų, yra realiai pagrindžiamos.
Beje, namų kainų didėjimui įtakos turėjo ne tik smarkiai šoktelėjusios sklypų kainos, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei dėl to kylantys statybininkų atlyginimai. Statybinių medžiagų kainų pokyčiai didesnės įtakos tam esą neturėjo, nes vienos medžiagos brango, kitos – pigo.
Panaši situacija namų rinkoje ir Palangoje. Čia per pastaruosius keletą metų jų kainos pakilo 30-40 procentų.
Tokių sklypų kainų dar nebuvo
Pastaraisiais metais didžiulių pokyčių įvyko žemės sklypų rinkoje. Kainos šoktelėjo labai smarkiai ir per labai trumpą laiką.
Iki 2000-2002 metų žemės rinkos beveik nebuvo. Būta tik vienetinių sandorių, o žemės ūkio paskirties žemė beveik nebuvo perkama. Pirkimą stabdė ir žemės grąžinimo procesai.
Nuo 2003 metų sklypai masiškai pradėti pirkti. Vieni juos pirko spekuliaciniais tikslais, norėdami vėliau perparduoti, kiti – savo reikmėms tenkinti. Tad per metus sklypo kaina užaugdavo kelis kartus ir, anot A. Bružo, dabar pasiekė aukščiausią ribą, kokios dar nėra buvę.
Sklypų kainos – diferencijuotos ir labai priklauso nuo atstumo iki miesto bei susisiekimo galimybių. Pavyzdžiui, priemiesčiuose – Jakuose, Ginduliuose, Dauparuose – prieš dvejus metus žemės ūkio paskirties sklypo hektaro kaina buvo 30-50 tūkst. litų, o dabar to paties sklypo, jeigu tokių bėra likę, hektaro kaina – 200-300 tūkst. litų.
Keitimo procesas sustabdytas
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad beveik pusantrų metų yra sustabdyti žemės sklypo paskirties keitimo procesai. Kol nebus patvirtintas Klaipėdos rajono bendrasis planas, jie nebus atnaujinti.
Bendrajame rajono plane turi būti tiksliai numatytos atskiros zonos – gyvenamosios, komercinės ar rekreacinės paskirties. Planuojama, kad Klaipėdos miesto rajono taryba šį planą turėtų patvirtinti dar šiais metais, tačiau kadangi tebevyksta derinimai su įvairiomis institucijomis, vis atsiranda naujų interesų, tad šis procesas kol kas įstrigęs.
Pasak A. Bružo, būtent dėl šios priežasties žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo vajus šiek tiek yra aprimęs. Kita vertus, perspektyviausi žemės sklypai jau nupirkti ir yra investuotojų rankose, o šie tik ir laukia, kol bus patvirtintas bendrasis rajono planas ir jiems bus atrištos rankos pradėti statybas.
Tuo tarpu metu gyvenamosios paskirties žemės sklypai šiuo metu perkami labai aktyviai.
Priemiesčiuose prieš trejus metus vienas aras tokių sklypų kainavo nuo 1 iki 3 tūkst. litų, dabar to paties sklypo aro kaina siekia nuo 6 iki 10 tūkst. litų, ir tai, anot A. Bružo, dar ne riba. Už kai kurių sklypų arą jau dabar prašoma po 11 tūkst. litų. Kainų kilimą lemia ir menka tokių sklypų pasiūla.
Moka už teisę nuomotis
Tuo metu Neringoje situacija – dar kitokia.
Kadangi čia visa žemė yra valstybinė, sklypai gali būti tik nuomojami. Todėl sąlyginai galima kalbėti tik apie žemės nuomos teisės perleidimą. Paprastai parduodamas pastatas su nuomos teise.
Tokių objektų Neringoje yra vienetai. Todėl už nuomos teise įsigyjamą žemės sklypo arą prašoma nuo 50 iki 100 tūkst. litų, be to, dar reikia mokėti nuomos mokestį.
Palangos priemiestyje – žemė pusvelčiui
Kitame kurorte – Palangoje, A. Bružo teigimu, pastaruoju metu užfiksuotas sunkiai pagrindžiamas kainų šuolis.
Šiame mieste namų valdos žemės sklypo aro kaina šiuo metu siekia 20 tūkst. litų už arą ir tai yra pigiausia kaina. O Vytauto, J. Basanavičiaus gatvių prieigose aro kaina jau siekia 80-150 tūkst. litų. Vanagupės kvartale prašoma 40-45 tūkst. už arą, tačiau sandorių įvyksta labai nedaug – tai esą ir parodo, kad kainos yra per daug užaukštintos.
Tuo tarpu Palangos priemiesčiai yra visiškai nepopuliarūs ir nebrangūs. Manoma, kad taip yra dėl to, kad dažniausiai sklypus kurorte perka Kauno, Vilniaus gyventojai. Tad jiems neatrodo patrauklu kurtis kurorto prieigose, vidury laukų, kur jūros nėra nė kvapo. Pasak nekilnojamojo turto agentų, Palangos priemiestyje prašoma tik 1-2 tūkst. litų už arą.
Komercinių patalpų perteklius
Gyvenamąją statybą gerokai lenkia komercinė. Tokios paskirties pastatų statybų tempais Klaipėda ne tik vejasi Vilnių, bet ir artėja prie Europos statistinio vidurkio.
Anot nekilnojamojo turto žinovų, tiek prekybinės paskirties, tiek administracinių patalpų rinka uostamiestyje jau pripildyta, tačiau tokios paskirties naujų pastatų statyba tebevyksta sparčiais tempais.
Komercinės paskirties patalpų statyba ir nuoma pastaruoju metu populiarėja kaip viena iš verslo sričių.
Įtaką prekybinės paskirties patalpų nuomai daro besiplečiantys didieji prekybos centrai. Vyksta natūrali nuomininkų migracija iš vieno prekybos centro į kitą. Tačiau, pasak A. Bružo, uostamiestyje yra ir tokių prekybos centrų, kur nuomininkai „pririšami” prie vietos ilgesniam laikui pasirašant su jais sutartis ir numatant griežtas sankcijas.
Teigiama, kad prekybai skirtų patalpų nuomos kainos jau keletą metų mažėja. Jei prieš kelerius metus Herkaus Manto gatvėje esančių prekybinių patalpų kvadratinio metro nuoma mėnesiui kainuodavo per 120 litų, dabar ir 100 litų – labai reta kaina. „Auksinėje” Herkaus Manto gatvėje už kvadratinį metrą šiuo metu prašoma nuo 60 iki 100 litų per mėnesį.
Prekybos centruose, atsižvelgiant į plotą, vieno kvadratinio metro nuomos kaina siekia nuo 30 iki 50 litų per mėnesį.
Retesnė verslo rūšis – statyti prekybines patalpas pardavimui. Tačiau, anot A. Bružo, prekybos centrai „BIG” ir „Megaplaza” yra būtent tokio verslo pavyzdžiai, kai patalpos parduodamos su visais nuomininkais. Ypač tokie „pirkiniai” domina užsieniečius.
Administracinių patalpų nuomos kainos mieste svyruoja nuo 20 iki 50 litų už kvadratinį metrą per mėnesį.
Komercinės paskirties patalpų nuomos kainas kitais metais šiek tiek gali padidinti nuo sausio mėnesio šalyje įvedamas nekilnojamojo turto, skirto komercinei veiklai, mokestis.
Edita Užkuraitė