Iš liūno ištrauktų tik nauja gamykla

Panevėžio apskritis dar kartą gali būti nublokšta į milžiniško nedarbo duobę. Tačiau iš aukštus postus užimančių krašto politikų kol kas vienintelė apskrities viršininkė Gema Umbrasienė girdi šį perspėjimą ir nevengia apie tai viešai kalbėti.

G.Umbrasienė teigia, kad laiko išvengti pavojaus gal ir užteks, tačiau pripažįsta, jog be Ūkio ministerijos pagalbos pabėgti nuo sėlinančios bėdos gali būti sunku.

„Ekranas“ pasmerktas žlugti

Dėl gresiančio nedarbo prieš keliolika dienų ūkio ministro Viktoro Uspaskicho kabinete viešėjo vienos didžiausių Panevėžio krašto įmonių – „Ekrano“ vadovas Eimutis Žvybas.

Šiam susitikimui tarpininkavusi G.Umbrasienė teigia, kad apskrities viršininko administracijoje ir šalies Vyriausybėje ne šiaip sau susidomėta permainomis pasaulinėje televizorių rinkoje.

Kalbama apie milžiniškas permainas ir net pasaulinę kineskopų gamybos revoliuciją, kuri „Ekraną“ anksčiau ar vėliau privers užrakinti cechus.

Nukentėtų 20 procentų panevėžiečių

Patys bendrovės savininkai irgi pripažįsta, kad, norint išlikti ateities rinkoje, reikia neregėtų keliolika milijardų litų siekiančių investicijų, o jas gauti – nerealu.

Žlugus „Ekranui“, nukentėtų nemaža dalis visų 300 tūkstančių apskrities gyventojų. Bent jau niekam nekyla abejonių, kad į nepavydėtiną padėtį patektų net 20 procentų visų panevėžiečių.

Bendrovė tiesiogiai ir netiesiogiai darbo duoda 8 tūkstančiams miestiečių.

Neoficialiais skaičiavimais, nuo įmonės veiklos priklauso net penktadalio visų Aukštaitijos sostinės šeimų socialinė padėtis.

Dėl bendrovės ateities – lažybos

G.Umbrasienė demonstruoja esanti nenusiteikusi daryti „vagnoriškų“ klaidų, dėl kurių kraštas galėtų būti nustumtas į ekonomikos nuošalę.

Prieš septynerius metus neįžvalgusis premjeras kažko nepamatė ir šalį nusiaubė bankrotų bei nedarbo cunamis.

Panevėžio merui Vitui Matuzui ir jo vadovaujamai miesto tarybai taip pat trūksta ryžto, o gal ir įžvalgumo, nes dar nė vienas iš 32 politikų neišdrįso viešai perspėti savo rinkėjų, kad miesto gerovė bei socialinis stabilumas pakibo ant plauko.

Patys „Ekrano“ bendrovės savininkai, ko gero, vien tik iš komercinių sumetimų neprivalo garsiau skelbti ar nuolat kartoti, kad jos ir tūkstančių darbuotojų ateitis – miglota.

Daugelis miestiečių pamena, kad bendrovė jau išgyveno dvi krizes – 1992-aisiais ir 1999-aisiais miestui pavyko išvengti didesnio nedarbo. Tačiau prieš šešerius metus dėl gerokai mažesnių problemų vienu ypu už gamyklos vartų atsidūrė per 1000 ekraniečių.

Dabar mieste kalbama, kad šį kartą bendrovės problemos yra kur kas rimtesnės, o kai kuriuose visuomenės sluoksniuose net lažinamasi, kiek laiko liko iki „Ekrano“ bankroto.

Norėtų apdrausti apskritį

Rinkos analitikai jau ne kartą yra perspėję vietos valdžios atstovus, kad apskrities, o ypač Panevėžio miesto, laukia socialinė drama, nes krašto ekonomiką traukia vienintelis ir nepakeičiamas lokomotyvas.

„Per 4000 darbininkų samdanti „Ekrano“ bendrovė yra ne tik Panevėžio, bet ir visos apskrities garvežys, – teigė G.Umbrasienė. – Bendrovė išgyvena ne pačius geriausius laikus ir gali būti, kad jie dar blogės. Todėl jau pats metas apdrausti apskritį nuo „nelaimingų“ atsitikimų“.

„Panevėžio ryto“ pašnekovė neslepia, kad keisti situaciją ypač paskatino šių metų gegužės pradžioje atsiųstas Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) siūlymas paieškoti apskrityje didžiulei gamyklai tinkamos vietos.

Tada apskrities viršininko administracijoje surengtame pasitarime buvo kalbama ir apie tuos, kurie galėtų dirbti tokioje įmonėje.

„Galimas investuotojas taip pat prašė garantuoti, kad apskrityje yra pakankamai kvalifikuotos, pramonės įmonėje gebančios dirbti darbo jėgos, – neslėpė G.Umbrasienė. – Tada kažkas iš posėdžio dalyvių ir ištarė, kad tokios yra „Ekrano“ įmonėje“.

Neoficialūs šaltiniai praneša, esą posėdyje buvo dar aiškiau pasisakyta šia tema. Buvo kalbama, kad tik tokios plyno lauko investicijos gali apskritį išgelbėti nuo nedarbo bangos, kuri bet kuriuo momentu gali plūstelėti pro „Ekrano“ vartus.

„Iš tiesų kvalifikuota darbo jėga iš niekur negali atsirasti – naujai įmonei gali būti išugdyta nauja specialistų karta arba ieškoma patyrusių specialistų kitose įmonėse, – teigė G.Umbrasienė. – Todėl apie posėdžio eigą informavau ir „Ekrano“ vadovus“.

Kol kas deramasi už uždarų durų

Pragmatišku mąstymu garsėjanti politikė teigia, kad pas „Ekrano“ generalinį direktorių E.Žvybą nuskubėjusi ne tik dėl moralinių sumetimų, bet ir vedama noro gauti daugiau informacijos apie bendrovę.

„Situacija tokia – „Ekrano“ vadovas sveikina apskrities pastangas pritraukti investicijų ir rasti naujų darbo vietų 1800 žmonių, – pasakojo G.Umbrasienė. – Pasirodo, turime bendrų interesų“.

Apskrities viršininkei susidaręs įspūdis, jog „Ekrano“ savininkai viešai pripažįsta problemas visų pirma dėl to, kad jaučiasi atsakingi už savo darbuotojus.

G.Umbrasienė sako, kad po šio susitikimo ji „Ekrano“ vadovui padėjo patekti į šalies ūkio ministro kabinetą.

„Nežinau, apie ką jie dar šnekėjosi, tačiau apie tai, kad apskričiai verkiant reikia plyno lauko investicijų, ir apie tai, jog „Ekranas“ svarsto galimybę keisti gamybos pobūdį, buvo kalbama, – patikino G.Umbrasienė. – Ūkio ministras sutiko, kad situacija grėsminga, ir pažadėjo pagalbą“.

Investuotojus vilios reklama

Praėjus kelioms dienoms po šio susitikimo, Ūkio ministerija visoms apskritims ir savivaldybėms pranešė ketinanti rinkti ir sisteminti duomenis apie investicijų skirtinguose regionuose poreikį.

Duomenų bazėje bus surinkti duomenys apie plyno lauko investicijoms tinkamus sklypus, įmonėms tinkamus pastatus, infrastruktūrą, verslo aplinką ir kitką, kas yra ypač svarbu investuotojui.

„Tai lyg pasiūlymas reklamuoti savo investicinį potencialą, – sakė G.Umbrasienė. – Mūsų specialistai jau renka reikalingus duomenis“.

Prieš savaitę į Ūkio ministeriją nukeliavo ir apskrities specialistų atsakymai, kur apskrityje galima būtų statyti jau minėtą 1800 darbo vietų gamyklą.

Ministerijos klerkų užslaptintam investuotojui siūlomos trys vietos, iš jų dvi yra Panevėžio rajone ir viena Kupiškio rajone. Panevėžiečiams arčiausiai būtų keliauti į Klevečkynės kaimą arba šiek tiek toliau nei į Venslaviškių gatvės pabaigą.

„Atsakymo tikimės sulaukti per pusmetį, nes investuotojas turbūt svarstys ne tik mūsų šalies pasiūlymus, – sakė apskrities Regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė. – Jeigu jis bus teigiamas, turėsime „Ekrano“ dydžio gamyklą – tik darbuotojų jai reikės per pusę mažiau“.

Ateitį modeliuoja be kineskopų

Įmonės, dėl kurios kilo sumaištis, vadovai taip pat nesėdi sudėję rankų.

Apie tai, kad „Ekrano“ savininkai modeliuoja bendrovės ateitį, „Panevėžio rytą“ informavo įmonės atstovė ryšiams su visuomene Angelija Zokaitienė.

„Įmonės infrastruktūra, teritorija ir pastatai gali būti panaudoti bet kokiai kitai gamybai – vien tik stiklo krosnis kiek suteikia galimybių, – sakė A.Zokaitienė. – Kad akcininkai tiki kitokia bendrovės ateitimi, rodo ir tas faktas, kad bent kol kas niekas iš jų neskuba parduoti akcijų“.

Bendrovės akcininkai pripažįsta, kad yra finansiškai nepajėgūs pertvarkyti įmonės pagal naujausias technologijas, todėl ir neslepia, jog jau yra praradę viltį sieti „Ekrano“ ateitį su kineskopų gamyba.

Kol kas gamybos nenutraukia

Tačiau kaltinimus, neva tai įvyko dėl jų trumparegiškos verslo vadybos, bendrovės akcininkai vadina nepagrįstais. Tuo tarpu panevėžiečiai juokauja, kad „Ekranas“ nupirko viską, ką japonai ir taip būtų išmetę į šiukšlyną.

„Tik viena skystųjų kristalų arba plazminių kineskopų gamybos linija kainuoja apie 7 milijardus litų – tokių pinigų bendrovė niekada neturėjo, – sakė A.Zokaitienė. – Net tokios milžinės korporacijos kaip LG ir „Philips“ turėjo susijungti, kad galėtų investuoti į modernias technologijas“.

„Gali būti, kad kineskopus „Ekranas“ dar gamins kažkiek metų, – sakė A.Zokaitienė. – Viskas priklauso nuo to, kaip televizorių rinkoje kelią skinsis plazminiai ir skystųjų kristalų televizoriai“.

Kol kas pasaulio rinkoje perkamiausi televizoriai su vaku-uminiais kineskopais – tokių per metus „Ekranas“ pagamina ir parduoda iki 6 milijonų vienetų.

Iš 100 pasaulyje parduodamų televizorių, anot A.Zokaitienės, tik 10 yra su plazminiais arba skystųjų kristalų kineskopais.

Spaus bendrovę ir azijiečiai

Jeigu televizorių rinkos revoliucija bus tokia viską šluojanti kaip DVD grotuvų ir namų kino teatrų, „Ekrano“ ce-chai bus pradėti uždarinėti jau po 3 metų.

Paspartinti šį Panevėžiui šiurpulį keliantį procesą gali ir bendrovės konkurentai iš Pietryčių Azijos.

Azijiečiai į ES per metus kineskopų įveža tiek pat, kiek jų per tą patį laiką būna pagaminama Panevėžyje.

„Ekranui“ nebus lengva nuo jų apginti anksčiau iškovotą ketvirtadalį visos ES rinkos“, – patvirtino A.Zokaitienė.

Darius Skirkevičius

www.panbalsas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.