Andrius Janukonis, žmogus, kuris asmeniškai pažįsta „abonentą”, ieško naujo „stogo”. Ar jau taip blogai? Ar prezidentas iš tiesų ketina pasiųsti Artūrą Zuoką į politinę pensiją?
Kad ir kaip ten būtų, „Rubikono” stratego vizitas „verslo reikalais” į Ūkio ministeriją – labai netikėtas ir didelį susinervinimą išduodantis veiksmas.
Nors viešai tai neaiškinama, bet A. Janukonis turėtų gerai žinoti, jog Viktoras Uspaskichas „abonentui” yra tik įrankis jo kovoje dėl išlikimo. Raštelis apie tai, jog V. Uspaskichas proteguoja savo verslą Maskvoje, buvo ištrauktas ne todėl, kad „abonentą” ar jo draugą A. Janukonį toks atvejis labai šokiravo. Jiedu jau senokai protekcijomis augina raumenis „Rubikonui”.
To raštelio prireikė labiau kaip propagandinės priedangos savam kailiui gelbėti, kai „abonentas” sužinojo, jog „juodoji buhalterija” vėl sunkiasi į viešumą. Taigi – nieko asmeniška. Grynas juodas „piaras”, arba verslo reikalas. Tokį tiesos ieškojimą galima nutraukti taip pat, kaip ir pradėjai. Algis Čaplikas gaus instrukciją pakeisti plokštelę, ir įsivyraus taika bei ramybė. Šitas centristas jau kartą įrodė, kad gali ir prieš, ir už pasisakyti su tokia pat aistra.
Tačiau ar V. Uspaskichui to pakaks? Liberalai kovoje dėl „abonento” kailio lieka gana vieniši. Konservatoriai juos atvirai smerkia. Socdemai tyli. Ne! Užvakar Algirdas Brazauskas viešai pasipiktino A. Zuoko Savivaldybe, nes ši nutraukė sutartį su parkavimo kompanija, o toji valstybei pateikė šimtamilijoninį ieškinį. Premjeras be reikalo viešai nesipiktina. Tai – ženklas, kad netgi Panevėžio statybos tresto Vilniuje laimėti konkursai gali nebepadėti.
Kas dar juos gali paremti? Pora lenkų ir pora nuo generalinės linijos nuklydusių soclibų miesto taryboje. V. Uspaskichui gali neužtekti tokių garantijų, kad skandalas dėl jo viešųjų ir privačių interesų bus numarintas tyla. Konservatoriai tikrai netylės. Socdemams ties skandalai – proga perimti Vilnių. Socialliberalai pademonstruos principus, nes paprastai po to jų reitingas šiek tiek kilsteli.
Taigi, apie ką su tuo A. Janukoniu kalbėti? Kita dviejų į nemalonumus įklimpusių vyrų pokalbio tema galėjo būti ir nauja valdančioji dauguma. A. Janukonis galėjo imtis tokios misijos – pasiūlyti darbiečiams liberalų rankas ir širdis, jei dabartinės koalicijos partneriai juos „išduos”. Per paskutinius Vilniaus mero rinkimus šitas verslininkas pats asmeniškai dalyvavo procese, tarėsi su politikais. Netgi, kaip pats sakė, „laikė prie savęs” kažkokius „pidisokus”.
Tačiau vėlgi, ar dabartiniai liberalai yra ta jėga, su kuria kas nors panorės dalytis valdžia? Jų lyderis šiandien yra greta Rolando Pakso pagal nepopuliarumą. Kitų politinių partijų patirtis bendrauti su liberalais yra nevienareikšmė. Juk būtent jų dėka beveik visos šalies politinės jėgos įmynė į tą „š…”, kurį vadina „Rubikon” juodąja buhalterija”. Tik prasidėk su jais vėl, ir pakliūsi į naują istorija. Nepatikima tokia draugystė.
Tačiau V. Uspaskichas garsėja savo netikėtais poelgiais. Jeigu A. Janukonio pasiūlymas būtų pakankamai svarus, kodėl jo atsisakinėti? Iki šiol V. Uspaskichui nebuvo problema sueiti su buvusiais priešininkais, jei tik tam būdavo pagrindo. O versle pagrindas, žinia, vienas. Būtent todėl tas verslininko vizitas pas V. Uspaskichą labiau panašus į naujo „stogo” paieškas. Kaip teisingai pastebėjo pats A. Zuokas, „abonentų” gali būti daug.
Rūta Grinevičiūtė