Kalėjimo vartus atveria svetimi vaikai

Įstatymo spragos leidžia mamoms pardavinėti savo vaikus nuteistiesiems, kurie juos įsivaikinę gali mėgautis laisve anksčiau laiko

Dvejų metų Artūras (vaiko vardas pakeistas) auga vienuose Kauno kūdikių namuose. Keista – juk nuo šių metų sausio 18-osios pagal dokumentus jis turi tėvelį.

Tačiau kūdikiui davęs savo pavardę Ernestas Kavaliauskas pradingo lyg į vandenį – vaiko nepasiėmė ir net jo neaplankė. Tėvystės dokumentai kaliniui buvo reikalingi tik tam, kad greičiau išeitų iš kalėjimo.

Močiutei mokėjo pinigus

„Situacija išties graudi – kalinys į laisvę išėjo dėl to, jog turi vaiką, o vaikas toliau liko augti kūdikių namuose“, – piktinosi Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Janina Dabašinskienė. Jos manymu, akivaizdu, jog šiuo atveju įvyko nešvarus sandėris tarp kalinio ir vaiko šeimos.

Ant J.Dabašinskienės stalo – byla, kurioje susegti aštuoni mįslingi rašteliai.

Rašteliuose rašoma, kad buvęs kalinys vaiko močiutei Javdokijai B. aštuonis mėnesius iš eilės mokėjo po 125 litus. Vaiko močiutės parašas liudija, jog pinigus ji gavo.

„Šiuos pinigus jis mokėjo neva vaiko išlaikymui. Kai paklausiau, kodėl jis mokėjo močiutei, jei vaikas kūdikių namuose, Ernestas tvirtino nežinojęs, jog vaikas gyvena valdiškoje įstaigoje“, – absurdišką pasiaiškinimą prisiminė Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė.

Gal šie pinigai buvo užmokestis už netikrus tėvystę liudijančius dokumentus? LNK laidoje „Srovės“ vaiko mama Birutė B. pripažino, jog E.Kavaliauskas – visai ne jos vaiko tėvas. Dvidešimtmetė mama buvo stebėtinai atvira – ji tiesiai šviesiai paaiškino, kad tikrasis vaiko tėvas yra Mindaugas Š. iš gretimo kaimo, o „Ernestas vaiko tėvu tapo dėl to, jog reikėjo jį ištraukti iš kalėjimo“.

Mergina prisiminė, jog prieš metus pas ją atvažiavo E.Kavaliausko giminaičiai ir prašė patvirtinti netikrą tėvystę. Birutė tikino iš pradžių su pasiūlymu nesutikusi. Tačiau pasirašyti dokumentus labai įkalbinėjo jos mama, vaiko močiutė. „Ji gavo pinigų“, – neabejojo Birutė.

Vaiko močiutė Javdokija prisipažino iš E.Kavaliausko gavusi 125 litus, bet po to neva juos grąžinusi. Močiutė taip pat neslėpė, jog E.Kavaliauskas – ne anūko tėvas. Dėl to, jog jis tapo oficialiu tėvu, Javdokija kaltino dukterį. „Aš pas notarą nebuvau, mano parašas nedėtas, taigi, aš nekalta. Birutė šito norėjo“, – pasakojo vaiko močiutė.

Oficialaus vaiko tėvo moteris net nepažįsta

Mažasis Artūras į šį pasaulį atėjo vos septynių mėnesių. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė silpną ir dažnai sergantį vaiką apgyvendinti kūdikių namuose. Namai, kuriuose gyveno jo mama Birutė, buvo visai netinkami augti mažam vaikui – keliuose ankštuose kambarėliuose gyveno net šeši žmonės, buvo dažnai girtaujama, netvarkinga ir nešvaru. „Abejojome, ar nuo vaikystės probleminėje šeimoje auganti Birutė sugebės tinkamai prižiūrėti kūdikį. Pačios mamos elgesys kol kas labai vaikiškas, ji nejaučia atsakomybės“, – teigė tarnybos vadovė.

Pasak J.Dabašinskienės, tėtis Artūro kūdikių namuose nelankė. Vaiko gimimo liudijime taip pat buvo įrašyta mamos mergautinė pavardė. Todėl vienąkart paskambinusi į kūdikių namus pasiteirauti, kaip laikosi Artūras, vaiko teisių tarnybos vadovė buvo šokiruota – ji išgirdo, jog jai nežinant pasikeitė vaiko pavardė. Šių metų sausio 18 d. oficialiu vaiko tėvu tapo Ernestas Kavaliauskas. „Jautėme, kad vyksta kažkas negero, bet nieko negalėjome padaryti – dokumentai buvo sutvarkyti nepriekaištingai“.

Situacija aiškesnė pasidarė šių metų spalį po teismo dėl motinystės teisių apribojimo. Girdint ne vienam pareigūnui, vaiko mama Birutė atvirai prisipažino, kad oficialiu vaiko tėvu tapusio E.Kavaliausko ji išvis nėra mačiusi. „Greičiausiai aferistai ją įtikino, kad čia nieko baisaus atiduoti tėvystę svetimam vyriškiui. Juk parduodamas ne vaikas, o tik dokumentai“, – samprotavo J.Dabašinskienė.

Kalinys paleistas

Oficialus vaiko tėvas Ernestas Kavaliauskas šių metų pradžioje gyveno Pravieniškių trečiuosiuose pataisos namuose. Kalėti ketverius metus trisdešimtmetis buvo nuteistas už plėšimą.

Svajonę grįžti į laisvę E.Kavaliauskas įgyvendino remdamasis Bausmių vykdymo kodeksu. Jis numato, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti „asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų (jei jiems yra neapribota tėvų valdžia), kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės“.

Tiesa, vaikų E.Kavaliauskas neturėjo. Tačiau sausio 18-ąją vyras tapo svetimo vaiko tėvu, o vasario pradžioje jis jau galėjo džiaugtis laisve. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas šių metų vasario 2 dieną patenkino kalinio prašymą paleisti lygtinai. Teismas rėmėsi kalinio pateiktais dokumentais, jog jis turi dvejų metų vaiką.

Įstatymuose – spragos

Surinkti tėvystę patvirtinančius dokumentus nebuvo sunku. Vaiko mamai tereikėjo nueiti į notarų biurą ir patvirtinti, jog E.Kavaliauskas – jos vaiko tėvas. Pasak notaro Donato Germanavičiaus, kurio kontoroje buvo tvirtintas sutikimas, notarai neprivalo tikrinti, ar vaiko tėvas yra tikras: „Pas notarą žmonės neatvažiuoja su įremtu į nugarą šautuvu, jie ateina gera valia ir mes jais privalom tikėti“.

Žinoma, kalinio prašymą paleisti lygtinai svarstantis teismas reikalauja ne tik vaiko gimimo liudijimo. Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei J.Dabašinskienei buvo labai keista, jog iš įkalinimo įstaigos ji negavo privalomo užklausimo, ar į minėtą vaiką neapribota tėvų valdžia. „Juk vaikas augo kūdikių namuose, vadinasi, kalinys tikrai neturėjo teisės anksčiau išeiti į laisvę. Netgi tuo atveju, jei jis būtų buvęs tikras tėvas“, – piktinasi J.Dabašinskienė.

Tačiau pataisos namų direktorius S.Agurkis tvirtina, jog pažyma į kalėjimą buvo atsiųsta. Tuo įsitikiname nuvykę į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą. Byloje dėl E.Kavaliausko lygtinio paleidimo į laisvę tikrai yra įsegta vaiko teisių pareigūnų išduota pažyma. Tačiau ją išdavė ne Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba, o Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Pažymoje rašoma: „Pažymime, jog E.Kavaliausko šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyboje nėra registruota“. Specialistė Zinaida Eglinskienė prisipažįsta išdavusi tokią pažymą: „Pas mus atėjo Birutė B. ir paprašė išduoti pažymą, jog jos vaiko tėvas E.Kavaliauskas nėra įskaitoje. Ir iš tikrųjų – mūsų probleminių šeimų įskaitoje jo nebuvo, taigi ir išdavėme pažymą“. Pasak pareigūnės, ji nežinojo ir neįtarė, jog vaikas – kūdikių namuose.

Pasirodo, Kauno rajono ir miesto tarnybų duomenų bazės nėra sujungtos. Taigi rajono vaiko teisių tarnyba apgyvendino vaiką globos namuose, o miesto tarnyba jokių duomenų apie tai neturėjo. „Aišku, galėjom paskambinti, paklausti. Juk vaiko mama buvo priregistruota ne mieste, o rajone, – pripažįsta tarnybos vedėjos pavaduotoja Nijolė Vizbarienė. – Bet specialistė negalėjo net pagalvoti, kad prašydami išduoti dokumentus žmonės galėtų taip įžūliai meluoti. Juk gimimo liudijimas buvo tvarkingas“. Pasak pavaduotojos, tarnyba negali tikrinti kiekvienos šeimos, kuriai išduoda pažymą – tuomet neužtektų laiko svarbesniems darbams.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, apie įvykį sužinojusi iš žurnalistų, iš pradžių tuo nepatikėjo. „Vaiko tėvu tapo svetimas vyras, jis dėl to išėjo iš kalėjimo, o vaikas toliau auga kūdikių namuose? Jūs tikra, kad taip iš tikrųjų buvo?“ – abejojo kontrolierė. Išsiaiškinusi situaciją, ji pripažino, jog būtina kuo greičiau visų Lietuvos vaiko teisių tarnybų duomenis surinkti į vieną duomenų bazę. Tačiau kontrolierė galėjo tik spėlioti, kas turėtų kurti registrą: „Gal registrų centras? Būtų labai lengva kalbėti, jei žinočiau, kokia institucija turi tai padaryti“.

Pakako kalinio mamos žodžių

Teismo byloje dėl lygtinio E. Kavaliausko paleidimo yra ir dar vienas įdomus dokumentas – daugiabučių namo savininkų bendrijos pažyma. Joje rašoma: „Ernestas Kavaliauskas nuo 2000 metų sausio mėnesio gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su Birute B. Abu tvarkingi, kaimynų charakterizuojami teigiamai. Šiuo metu Birutė viena augina Ernesto sūnų, gimusį 2004 metais“. Pažymą pasirašė Kauno 336-iosios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Zita Dapkienė.

Kaip minėjome, Birutė dabar teigia, jog E.Kavaliausko ji apskritai niekada nematė. Taigi gyventi kartu jie tikrai negyveno. Be to, 2000 metais, kuriais, remiantis pažyma, pora pradėjo gyventi kartu, Birutei tebuvo penkiolika metų.

Su bendrijos pirmininke Z.Dapkiene pavyko pabendrauti telefonu. Pakėlusi ragelį moteris atrodė sutrikusi. Iš pradžių ji patvirtino – prisimena, jog E.Kavaliauskui rašė pažymą ir siuntė į Pravieniškių pataisos namus. Savo įrašą, jog kaimynai porą charakterizuoja teigiamai, moteris aiškino paprastai – pati yra Kavaliauskų kaimynė: „Jie netriukšmauja, nepuotauja per naktis, tai ir parašiau“.

Paklausta, ar kada nors matė bute gyvenančią Birutę B. ir kūdikį, moteris pradėjo išsisukinėti: „Žinot, tas jaunimas dažnai keičia tas panas. Mačiau, vaikščiojo su viena ilgiau, bet pavardės ir vardo neklausiau. Turbūt ten Birutė. O vaikų pas mus daugiabutyje daug. Neklausinėsiu gi, kuris yra kurios“. Paklausta, kaip pažymoje tuomet galėjo nurodyti ne tik tikslias pavardes, bet ir Birutės B. bei jos vaiko asmens kodus, pirmininkė prisipažino, jog šiuos duomenis pasakė kalinio motina.

Kai pirmininkei paaiškinome, jog mūsų surinkti duomenys gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos ji įrašė pažymoje, Z.Dapkienė išsigando: „Įdomūs dalykai. Paskambinkit po pusvalandžio, aš pasiimsiu tą pažymą iš archyvo“.

Praėjus pusvalandžiui pirmininkė pareiškė, jog dokumentuose rado užregistruota, kad tokia pažyma į Pravieniškes išsiųsta, bet neva kopijos sau ji nepasiliko. Ji tvirtino neprisimenanti, ką rašė pažymoje. Kai pacitavome iš teismo bylos nukopijuotą pažymą, Z.Dapkienė pareiškė – netiki, jog tokius dalykus ji galėjo parašyti.

Pasak teisininkų, daugiabučio namo savininkų bendrijos pažyma teismui nėra ypač svarbi. Tačiau ji papildo vaiko teisių apsaugos tarnybos informaciją, jog šeima nėra įtraukta į probleminių sąrašą. Pažyma, kad šeima gyvena tvarkingai, teisėjui neleidžia abejoti, jog kalinys, kurio likimas sprendžiamas, išėjęs į laisvę, tinkamai rūpinsis vaiku.

Už nusipirktą vaiką – jokios atsakomybės

Keisčiausia tai, jog dėl šios situacijos visi liko nekalti. Notarai ir civilinės metrikacijos skyrius tikrinti tėvystės tikrumo neprivalėjo ir netgi neturėjo teisės. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba nežinojo, jog rajono tarnyba apgyvendino vaiką globos namuose, nes nėra bendros duomenų bazės. Teismas gavo dokumentus, kurie nekėlė nė menkiausio įtarimo. Jei ne Birutės B. apsisprendimas pagaliau atskleisti tiesą, niekas būtų ir nesužinojęs, jog E.Kavaliauskas – visai ne kūdikio tėvas.

Pasak teisingumo ministerijos atstovo spaudai Dainiaus Radzevičiaus, šiuo atveju prokuratūra turėtų teismui teikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tuomet būtų pakeistas ir teismo sprendimas dėl lygtinio kalinio paleidimo į laisvę – jam tektų vėl grįžti už grotų. Tačiau bausmės už melagingą tėvystės suteikimą netikram tėvui pavyktų išvengti – įstatymai jos nenumato.

Kaliniai masiškai skuba tapti tėvais

Pasak vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės J.Dabašinskienės, atvejų, kai netikri tėvai įsiteisina tėvystę, yra ir daugiau. „Tačiau ši situacija yra išskirtinė, nes viskas akivaizdu, kaip ant delno. Kitais atvejais nėra įrodymų, kad tėvelis netikras“, – aiškina pareigūnė.

Teisingumo ministerijos duomenimis, šiemet, taikant lygtinį paleidimą, iš pataisos namų paleisti 98 kaliniai. Iš jų 44 turi po vieną vaiką iki 7 metų ir tik šeši nuteistieji tėvystę pripažino už grotų, vienas – vaiką įsisūnijo. Tokie yra oficialūs skaičiai. Tačiau J.Dabašinskienė šia statistika netiki. Pasak jos, vien Kauno rajone į laisvę paleisti penki tėvystę už grotų įsiteisinę vyrai. „Negali būti, jog penki iš šešių paleistų kalinių gyvena pas mus rajone. Pasišnekame su kolegomis iš kitų miestų – visi sako, jog tai virsta masiniu reiškiniu. Paleistuosius reikėtų skaičiuoti ne vienetais, o dešimtimis“.

Tarnybos vadovę ypač šokiravo šį pirmadienį nutikęs įvykis. Į tarnybą atėjusi moteris paprašė išduoti pažymą, jog vienas kalinys yra jos dviejų vaikų tėvas. „Neištvėriau nepaklaususi, ar jie kartu kada nors gyveno. Pasakė, kad negyveno. Tai, paklausiau, ką jūs galvojat, kad jis vaikams rūpinsis, kokia jums iš tos tėvystės nauda, – prisiminė J.Dabašinskienė. – O ji man atrėžė – negi jums gaila, koks jums skirtumas. Pasakiau, kad man tikrai yra skirtumas – jei jis išeis dabar, aš pati nuo jo galiu į galvą gatvėje gaut, o jei išeis po devynių metų, gal jau muštis nebeturės jėgų“.
Ginta Gaivenytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.