Šiandien, birželio 14 d., Helsinkyje prasideda Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (Helsinkio komisijos) šalių delegacijų vadovų posėdis. Pastaruoju metu Lietuva itin aktyviai dalyvauja šios tarptautinės organizacijos veikloje. Mūsų šalis Helsinkio komisijai pirmininkauja nuo praėjusių metų liepos. Pirmininku paskirtas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Artūras Daubaras. Jis pirmininkaus ir šiam šalių delegacijų vadovų posėdžiui.
Vienas svarbiausių dvi dienas vyksiančio susitikimo klausimų – strateginis veiksmų planas Baltijos jūros taršai mažinti ir jūros aplinkai padarytai žalai pašalinti. Kaip sakė Lietuvos delegacijos vadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, per posėdį bus svarstomas ir mūsų šaliai svarbus klausimas – ar išbraukti Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginius iš labiausiai Baltijos jūrą teršiančių šaltinių, vadinamųjų „karštųjų taškų”, sąrašo. Šį sąrašą yra sudariusi Helsinkio komisija.
Kaip numato Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugai skirta Helsinkio konvencija, ją pasirašiusios valstybės (Lietuva pasirašė 1992 m.) ir atskirai, ir kartu turi imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių Baltijos jūros taršai sustabdyti bei sumažinti, jos ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Viena iš tokių priemonių ir yra Helsinkio komisijos sudarytas „karštųjų taškų” sąrašas. Jis buvo parengtas 1992 metais. Tuomet sąrašą sudarė 132 „karšti taškai”. Į jį Baltiją teršiantys objektai įrašomi arba iš jo išbraukiami pagal taršos, tiesiogiai ar netiesiogiai patenkančios į jūrą, dydį. Pastaruoju metu sąrašą sudaro 81 „karštas taškas”. Tarp jų – 16 Lietuvos objektų. Tai Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kėdainių, Klaipėdos ir dar keturių miestų nuotekų valymo įrenginiai, pramonės įmonės „Achema”, „Lifosa”, „Nafta” ir kt. Tačiau modernizavus ir rekonstravus kai kurių šalies miestų nuotekų valymo įrenginius, jie jau nelaikytini didžiausiais teršėjais, nes atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir Helsinkio komisijos rekomendacijas Baltijos taršai mažinti. Todėl Lietuva pasiūlė Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginius išbraukti iš „karštųjų taškų” sąrašo. Taip pat numatoma pasiūlyti per kitą Helsinkio komisijos šalių delegacijų vadovų posėdį iš Baltijos teršėjų sąrašo išbraukti dar kelis Lietuvos „karštus taškus”.