Poilsiautojus į Smiltynę plukdantys privačių laivų savininkai baiminasi netekti savo verslo. Blogas oras, konkurencija ir planai iškelti Senąją perkėlą į kitą vietą neduoda ramybės ne vienam šiuo verslu užsiimančiam klaipėdiečiui.
Šiuo metu iš Senosios perkėlos į Smiltynę besikeliantiems turistams, be „Smiltynės perkėlos” keltų, savo paslaugas siūlo iš viso devyni laiveliai.
Anksčiau jų buvo šiek tiek daugiau, tačiau pastaruoju metu privačių laivų savininkams juos išlaikyti yra gana sunku. Daug nebenaudojamų laivų buvo tiesiog atiduoti į metalo laužą.
Dėl pastaruoju metu vyravusio šalto ir apsiniaukusio oro klientų stokojęs laivo „Tauras” kapitonas Romas Lingys skundėsi, kad per šią vasarą kol kas poilsiautojus į Smiltynę plukdyti teko vos tris dienas, taigi didelio pelno nėra, kartais vos atsiperka laivo išlaikymo ir kuro išlaidos: „Paprastai laivo išlaikymas vienai dienai atsieina apie 250 litų. Bet kartais gali nors ir visą dieną čia krantinėje prastovėti, o uždirbsi tik 50 litų. Belieka tikėtis, kad ateis normali ir šilta vasara, tada ir besikeliančiųjų bus daugiau.”
Į tokį laivą telpa maždaug 60 žmonių, tačiau dabar vienu metu vidutiniškai plaukia tik apie 20 keleivių.
Be kita ko, laivo kapitonui nerimą kelia ir planai uždaryti Senąją perkėlą. Tuomet, anot R. Lingio, nežinia, ką reikės daryti, kaip ir kur verstis.
Žinia, bendrovė „Smiltynės perkėla” savo keltus iš dabartinės prieplaukos Danės upėje planuoja iškelti į kitą vietą, remiantis paskutiniais svarstymais, – į krantinę Kruizinių laivų terminalo pašonėje.
Kol kas privačiais laiveliais dažniausiai keliasi įvairios moksleivių ekskursijos. Deja, šiokiadieniais norinčiųjų keltis beveik nebūna. Verslas suklesti savaitgaliais, bet ir tai tik tuomet, jei oras geras. Persikelti į Smiltynę kainuoja vieną-du, iki Jūrų muziejaus ir delfinariumo – tris litus. Tai yra šiek tiek brangiau nei keltis keltu.
Anot Valstybinės vidaus vandenų inspekcijos Klaipėdos laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Bronislovo Bernoto, privatūs laiveliai šiuo metu atitinka visus saugumo reikalavimus. Anksčiau jų savininkai gana dažnai būdavo baudžiami dėl per didelio keleivių skaičiaus, tačiau dabar tokių pažeidimų esą pasitaiko retai.
Paklaustas, ką mano apie privačių laivelių verslo galimybes, B. Bernotas atsakė, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų: „Vasaros sezonas ką tik prasidėjo, jei bus geras oras, keleivių neturėtų trūkti, taigi ir verslui didelės grėsmės neturėtų kilti, svarbu nepažeisti tam tikrų saugumo taisyklių.”
Dabar, norėdami išlaikyti verslą, laivų savininkai papildomai plukdo į jūrą žvejus, organizuoja išvykas turistų grupėms. Išsinuomoti laivą pusdieniui kainuoja apie 300 litų. Laivų savininkų siūlomomis paslaugomis, esant geram orui, neretai naudojasi ir įvairias šventes švenčiantys žmonės.
Konkurencija tarpusavyje bei su „Smiltynės perkėlos” keltais nėra didelė, ji jaučiama tik tada, kai oras labai prastas ir norinčiųjų persikelti yra nedaug. Tuomet visi stengiasi prisivilioti kiek įmanoma daugiau žmonių.
Kaip teigia „Smiltynės perkėlos” direktorius Algirdas Žukauskas, privatūs laiveliai jų bendrovei nedaro jokios įtakos: „Mes nejaučiame jokios konkurencijos. Neįsivaizduoju, kiek žmonių jie perkelia, bet mes klientų stoka nesiskundžiame, taigi privačių laivų savininkai mums visiškai netrukdo. Jie mums ne konkurentai, visi dirbame savo darbus.”
Nors „Smiltynės perkėla” nesiekia konkuruoti su privačių laivelių savininkais, pastariesiems didelį nerimą kelia „Smiltynės perkėlos” įsigytas poilsiautojus iki Delfinariumo nuvežantis autotraukinukas. Nauja atrakcija domina poilsiautojus, todėl dauguma žmonių iki Smiltynės keliasi keltu, o Jūrų muziejų ir delfinariumą pasiekia naujuoju traukinuku.
Norėdami išsilaikyti, nuosavais laivais turistus plukdantys žmonės visas viltis deda į gerą orą. Nes tik esant šiltai vasarai norinčiųjų persikelti į Smiltynę poilsiautojų pakanka ir jiems, ir „Smiltynės perkėlos” keltams.
Viktorija Kalaimaitė
Romai Lingy Tau linkejimai ir karstos vasaros. 😮 🙄