Sostinės pareigūnai Neringoje šiurpo ir davė pylos

Kuršių nerijoje išvažiuojamąjį posėdį surengę įvairių valstybės institucijų kultūros paveldo pareigūnai pasibaisėjo. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža konstatuoja, kad jei ir toliau bus šitaip prastai rūpinamasi kultūros paveldo objektais, grėsmė, kad Kuršių nerija bus įtraukta į pavojuje esančių pasaulio paveldo objektų sąrašą, taps išties reali.

Sostinės pareigūnai negailėjo pylos Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio tarnautojams. Kurorto meras Vigantas Giedraitis pretenzijas dėl neva chaotiškai ir nekontroliuojamai Neringoje vykstančių statybų atmeta.

Teigiama, kad nors pagrindinis pajamų šaltinis Kuršių nerijoje yra rekreacinė bei kultūrinio turizmo veikla (tai lemia gamtinės ir kultūrinės vertybės), tačiau valstybės ir savivaldybės neskiria atitinkamai dėmesio šių išteklių išsaugojimui ir puoselėjimui.

Pareigūnams lankant Neringos gyvenvietes, vienas iš dažniausiai jų kartojamų žodžių buvo „o siaube”. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių teigimu, Kuršių nerijoje pernelyg gausu naujų didelių pastatų statybų.

Ypač valdininkus stebėtis privertė garsiojo Preilos botelio statybos, jau išparduoto kaip kotedžai, trys vilos Juodkrantėje, buvusios pionierių stovyklos teritorija ir kt.

Dėl šiurkščiai pažeidžiant įstatymus vykdomų statybų pasipylė kaltinimų lavina Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Savivaldybės atžvilgiu.

Trys vilų pastatai Juodkrantėje savo tūriais, formomis, fasadų elementais, statybinėmis medžiagomis esą yra nebūdingi istorinei Kuršių nerijai.

Priekaištauta, kad architektūrinės vertės pastatų mediniai langai keičiami į plastikinius, o apdailai, stogo dangai naudojamos pagal reglamentą neleistinos medžiagos.

Kultūros paveldo specialistai neigiamai vertina ir šiuo metu atliekamus kelio ruožo Klaipėda-Nida platinimo darbus. Esą tai, kaip ir planai nutiesti tiltą per Kuršių marias, neleistinai padidintų krovininio transporto tranzitą ir turėtų itin neigiamą poveikį išskirtinei Kuršių nerijos vertei.

„Vadovaujantis Neringos bendruoju planus, kai kurie statiniai iš viso turėjo būti demontuoti: tarp jų – ir buvusi pionerių stovykla, ir buvę kariuomenės mūriniai objektai. Tačiau, deja, matome, kad jie stovi, ir labai gaila, kad po 15 metų nepriklausomybės susiduriame su tokia situacija”, – dienraščiui sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas J. Glemža.

Jis pripažįsta, kad Neringos savivaldybė „aukštu lygiu” rūpinasi aplinkos Neringoje tvarkymu. Tačiau pirmininkas stebisi, kad iš maždaug 150 pastatų kultūros vertybių per pastaruosius penkerius metus tvarkyti tik du trys objektai.

Pastebima tendencija, kad poilsio vietų Neringoje mažėja – pastatomi poilsio namai dirba nepelningai, todėl jie galiausiai pertvarkomi ir išparduodami kaip butai.

Paminklosaugininkai pažymi, kad kultūros vertybių tyrimams, konservavimui, restauravimui ir priežiūrai lėšų neskiriama. Ne visos pasauliui reikšmingos paveldo objektų grupės yra tinkamai įvertintos, apskaitytos, registruotos ir saugomos. Stebimasi, kad kultūros paminklu paskelbtas tik vienas objektas – sklandymo mokyklos vieta, o tokia vertybė kaip užpustyti kaimai bei kitos – nesaugomos.

Anot J. Glemžos, esant tokiai intensyviai plėtrai Kuršių nerija gali prarasti savo savitumą, už kurį buvo įtraukta į Pasaulinio paveldo objektų sąrašą.

„Jei prarasime istorinį etnoarchitektūrinį charakterį, be abejonės, Kuršių nerija bus tiesiu taikymu siūloma į UNESCO pavojuje esančių objektų sąrašą. Tai būtų didelė negarbė valstybei”, – „Vakarų ekspresui” sakė J. Glemža.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas Vladas Portapas patikino, kad parkas įstatymų nepažeidžia. „Mes atsiduriame lyg tarp dviejų ugnių – jūs sakote, kad plėtra yra negerai, o štai birželį atvyksiantys Aplinkos apsaugos komiteto nariai sakys priešingai”, – teigė V. Portapas.

Išties birželio pradžioje išvažiuojamąjį posėdį Neringoje surengs parlamentaro Antano Boso vadovaujamas komitetas – atšilus orams politikų ir valdininkų kelionės į pajūrį pastebimai padažnėjo.

Neringos savivaldybės atstovas tvirtino, kad iš valstybės negaunama lėšų kultūros vertybėmis laikomiems objektams tvarkyti. Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė replikavo, kad prašymai pateikiami netinkama forma, todėl paramos ir negaunama.

Kurorto meras V. Giedraitis sako susidaręs nuomonę, kad vilniečiai pareigūnai buvo tendencingi ir „nutolę nuo realybės”. Pretenzijos dėl kelio ruožo Klaipėda-Nida platinimo miesto vadovui atrodo absurdiškos. V. Giedraitis patikino, kad „nė vienas pastatas Savivaldybės teritorijoje nėra pastatytas savavališkai”.

„Neringos savivaldybės administracijos tikslas – suteikti miesto gyventojams galimybę susitvarkyti savo apirusius ir apgriuvusius būstus bei aplinką prie jų. Juk esame kurortas, kuris reprezentuoja visą šalį”, – pabrėžia V. Giedraitis, anaiptol nemanantis, kad verta baimintis dėl Neringos savitumo išsaugojimo.

Antroji šio posėdžio dalis įvyks birželio 10 dieną Vilniuje Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje. Tuomet bus priimtas sprendimas, kurį žadama pateikti Vyriausybei ir Seimui. J. Glemžos nuomone, norint normalizuoti situaciją būtinas atskiras įstatymas dėl pasaulio paveldo paminklų Lietuvoje.

Į Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis Kuršių nerija įtraukta 2000 metų lapkritį.

Giedrė Petkevičiūtė