Pensijos dydį lemia nedarbingumo procentas

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 2005, Nr.71-2555) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų redakcija (Žin., 2005, Nr.83-3066).

Natūralu, kad nemaža dalis Kauno miesto ir Kauno rajono pensininkų sunerimo: ar nesikeis gautos pensijos dydis, ar nesumažės mokėtos invalidumo pensijos?

Apie pagrindinius Įstatymo pakeitimus, apie tai, kas lemia gautų ir naujai paskirtų pensijų skyrimą ir mokėjimą, ar pasikeitusios įstatymo nuostatos neturės įtakos iki įstatymo įsigaliojimo gautų išmokų dydžiui, kalbamės su „Sodros” Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja pensijoms Jurgita Zaikauskiene.

Vietoj invalidumo – darbingumo lygis

– Pasikeitus Įstatymo nuostatoms, didžiausią nerimą žmonėms sukėlė turbūt tai, kad neliko invalidumo ir invalidumo grupių sąvokų. Dažnam tai asocijuojasi su pensijos netekimu ar sumažinimu. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?

– Nerimauti tikrai nėra dėl ko. Pagal naująją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakciją nuo šių metų liepos 1 d. vietoj invalidumo grupės yra nustatomas asmens darbingumo lygis. Darbingumo lygį, jo priežatis, atsiradimo laiką, terminus ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT, buvusi MSEK) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jaunuoliams iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal patirtos ar įgimtos traumos sunkumą skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Tačiau jeigu jaunesnis nei 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, tokiu atveju darbingumo lygis nustatomas ir nesulaukusiam 18 metų asmeniui.

Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: nuo 0 iki 25 proc. darbingumo – asmuo laikomas nedarbingu; nuo 30 iki 55 proc. – iš dalies darbingu; nuo 60 iki 100 proc. – asmuo laikomas darbingu. Jei nustatoma, kad asmeniui reikalingos profesinės reabilitacijos paslaugos, darbingumo lygis nustatomas ir išmoka mokama tik pasibaigus profesinės reabilitacijos programai. Dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje pašalpa mokama iš:

– „Sodros” biudžeto, jei asmuo atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytas sąlygas šiai pašalpai gauti. Tokiu atveju pašalpos gavimo laikas įskaitomas į asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Įskaitomos ir draudžiamosios pajamos;

– iš darbo biržos, jei asmuo neturi teisės gauti pašalpą pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Šiuo atveju pašalpos gavimo laikas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą neįskaitomas, neįskaitomos ir draudžiamosios pajamos.

Įstatymas įpareigoja išsaugoti asmenų, kuriems iki šių metų liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, teises. Jiems iki nustatyto invalidumo termino pabaigos turi būti mokamos ne mažesnės negu iki naujojo įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio invalidumo pensijos. Jei I, II, III invalidumo grupė asmenims nustatyta neterminuotam laikui, jiems toliau tęsiamas anksčiau paskirtų invalidumo pensijų mokėjimas, remiantis buvusia tvarka ir išduotais invalidų pažymėjimais. Kai nesukakęs senatvės pensijos amžiaus asmuo savo noru kreipiasi į NDNT, jam nustatomas darbingumo lygis.

Svarbiausia sąlyga – stažas

– Ar pasikeitė netekto darbingumo (invalidumo) pensijų skyrimo sąlygos?

– Netekto darbingumo pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas:

– yra nuolatinis Lietuvos gyventojas;

– Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka jam nustatytas darbingumo lygis ir jis pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu (t.y. netekusiu 45 ir daugiau proc. darbingumo);

– pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Stažas yra viena svarbiausių sąlygų pensijai skirti. Minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimus netekto darbingumo pensijai skirti, kaip ir anksčiau, lemia asmens amžius. Tik pagal naująją Įstatymo redakciją jauniems žmonėms reikalingas mažesnis stažas, vyresniems – didesnis.

Asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, minimalus valstybinio socialinio draudimo stažas netekto darbingumo pensijai gauti nustaytas toks:

kol asmeniui sukaks 22 metai – 2 mėnesiai;

sukakus 22 metams – minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus;

sukakus 38 metams minimalus stažas didinamas 6 mėn. per metus;

nuo 62 metų netekto darbingumo pensijai skirti, kaip ir senatvės pensijai, reikalingas 15 metų darbo stažas.

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai gauti nustatytas toks:

kol asmeniui sukanka 24 metai – vieneri metai;

sukakus 24 metams – būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėn. per metus;

sukakus 38 metams – būtinasis stažas kasmet didinamas vieneriais metais;

– sulaukus 62 metų būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai gauti, kaip ir senatvės pensijai, yra 30 metų.

Reikia atidžiai stebėti turimą stažą. Kartais jis gali „pabėgti”. Pvz., iki šių metų liepos 1 d. 45 metų asmeniui invalidumo pensijai gauti reikėjo turėti 5 metų minimalų darbo stažą.

Žmogus turėjo 4 m. ir 6 mėn. Pusei metų jis įsidarbino ir įgijo 5 metų darbo stažą. Tačiau „Sodra” jam pensijos skirti negali, nes nuo liepos 1 d., pasikeitus įstatymui, minimalus stažas tokio amžiaus asmeniui netekto darbingumo pensijai gauti nustatytas 6 m. ir 6 mėn.

Jei asmuo neturi minimalaus stažo, jam skiriama šalpos pensija, kurią moka savivaldybių Socialinių reikalų ar Socialinės paramos skyrius, jei neturi būtinojo stažo, „Sodra” moka dalinę pensiją.

Kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija?

– Kuriuo dydžiu remiamasi – išlikusio darbingumo lygiu ar netekto darbingumo procentu – skaičiuojant netekto darbingumo pensiją? Netekto darbingumo pensijos skaičiuojamos ne pagal išlikusio darbingumo lygį, bet pagal netekto darbingumo procentus, kuriuos NDNT įrašo darbingumo lygio pažymos skiltyje „Netektas darbingumas”. Jei asmuo yra netekęs 75-100 proc. darbingumo (t. y. pripažintas nedarbingu), netekto darbingumo pensija apskaičiuojama taip, kaip iki 2005 m. liepos 1 d. buvo apskaičiuojama I grupės invalidumo pensija; jei asmuo neteko 60-70 proc. darbingumo (pripažintas iš dalies darbingu), netekto darbingumo pensija apskaičiuojama taip pat, kaip iki 2005 m. liepos 1 d. buvo apskaičiuojama II grupės invalidumo pensija; jei asmuo neteko 45-55 proc. darbingumo (pripažintas iš dalies darbingu), netekto darbingumo pensija apskaičiuojama taip pat, kaip iki 2005 m. liepos 1 d. buvo apskaičiuojama III grupės invalidumo pensija. Atitinkamai pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis turintiems būtinąjį pensijų draudimo stažą ir netekusiems 75-100 proc. darbingumo lygi 1,5 bazinės pensijos, netekusiems 60-70 proc. darbingumo lygi bazinei pensijai ir netekusiems 45-50 proc. darbingumo – 0,5 bazinės pensijos. Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama pagal asmens socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitant ir trūkstamą iki asmeniui nustatytos senatvės pensijos amžiaus metų skaičių, ir pagal asmens iki netekto darbingumo pensijos paskyrimo mėnesio turėtas draudžiamąsias pajamas. Asmenims, netekusiems 45-50 proc. darbingumo papildoma pensijos dalis apskaičiuojama taip, kaip asmenims netekusiems 60-70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų.

Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuojamas sudedant pagrindinę ir papildomą pensijos dalis.

Birutė Tamaliūnienė,

„Sodros” Kauno skyriaus ryšių su visuomene vyr. specialistė