Remiantis Statistikos departamento skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį, galima apskaičiuoti, kad Lietuvos gyventojai 2004 metais uždirbo apie 20 mlrd. litų. Apie 1,4 mlrd. litų dirbantieji šių metų liepą galėjo atgauti pasinaudoję pajamų mokesčio lengvata. Žinoma, tai tik teoriniai skaičiavimai: šią sumą gyventojai atgautų, jei visi 1,4 mln. šalies dirbančiųjų pasinaudotų visa pajamų mokesčio lengvata. Tačiau šiais metais gyventojai susigrąžino beveik dešimt kartų mažesnę sumą – tik kiek daugiau nei 150 mln. litų.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė neabejoja, kad Lietuvos gyventojai galėtų susigrąžinti kur kas daugiau nei 10 proc. dabar susigrąžinamų lėšų. „Ko gero, pagrindinė priežastis, dėl kurios ne visi pasinaudoja šia galimybe, – nelieka laisvų pinigų investicijoms į gyvybės draudimą ar pensijų fondus. Tačiau tie, kurie jų turi, turėtų suskubti pasinaudoti valstybės teikiama pajamų mokesčio lengvata”, – sako J. Varanauskienė. Nuo 2006 metų gyventojų pajamų mokestis bus mažinamas, taigi bus galima susigrąžinti jau mažesnes sumas. Todėl ekspertė akcentavo, jog pirmąsias gyvybės draudimo ar pensijų fondų įmokas naudinga padaryti dar šiemet.
J. Varanauskienės teigimu, metų pabaigoje Lietuvos gyventojai paprastai gauna daugiau pajamų, tačiau daugiau ir išleidžia. „Vis dėlto daugėja žmonių, kurie nori pasinaudoti lengvata ir nemažai sutaupyti. Tai liudija didėjančios gyvybės draudimo ir savanoriškų pensijų fondų įmokos bei kompiuterių pardavimas paskutinį ketvirtį – šį augimą, neabejotina, paskatino ir mokesčių lengvata”, – sako SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė.
Investicijos ypač patrauklios tiems gyvybės draudimu apsidraudusiems žmonėms, kurių draudimo sutartys sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.: pagal šias sutartis įmokoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, o išmokos, jei sutartis galioja ne mažiau kaip dešimt metų, neapmokestinamos. Įmokoms pagal vėliau sudarytas gyvybės draudimo sutartis ir įmokoms į vėliau pradėjusius veikti pensijų fondus taip pat taikoma pajamų mokesčio lengvata, bet laikotarpio pabaigoje tektų sumokėti 15 proc. mokestį, apskaičiuojamą nuo įmokų, jei sutartis galioja ne mažiau kaip dešimt metų. Jei sutarties laikotarpis trumpesnis, bus apmokestinta visa išmokama suma.
Kai kurie gyventojai laisvas lėšas investuoja į valstybės subsidijuojamas priemones, o kalėdiniams pirkiniams ima vartojimo kreditus. Ar tai racionalu? Šiuo metu vartojimo kreditų palūkanų norma yra apie 8 procentus. Tuo tarpu investicinė grąža į remiamas priemones vien dėl pajamų mokesčio lengvatos yra apie 18 procentų. Pasak SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės, galbūt ne visiems priimtina tuo pačiu metu ir skolintis, ir skolinti (arba investuoti). Vis dėlto tiems, kurie tam ryžtasi, derėtų gerai apsvarstyti savo galimybes prisiimti įsipareigojimus ir atsižvelgti į tai, kad remiamos investavimo priemonės dažniausiai yra ilgalaikės. J. Varanauskienė teigia, kad paprastai metų pabaigoje imti paskolas investicijoms nusprendžia tie, kurie žino netrukus gausiantys premijas ir galėsiantys anksčiau grąžinti vartojimo kreditus bei sumokėti mažiau palūkanų.
SEB Vilniaus bankas