Vėjo jėgainių savininkai buvo puolę į paniką

Milijoninius vėjo energetikos projektus įgyvendinantys verslininkai išbalo ir net susigriebė už širdies. Šitaip emocingai dalis jų reagavo į pasirodžiusią informaciją, esą ateinančiais metais elektra iš vėjo jėgainių bus superkama gerokai pigiau.

Sąmyšį sukėlę žiniasklaidos pranešimai, kuriuose cituojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas, pasak jo paties, buvo paprasčiausiai neteisingai suprasti.

„Elektros energija iš vėjo jėgainių bus superkama už tokią pat kainą, kaip ir dabar – 22 centus už kilovatvalandę. Niekas nesikeičia”, – vėjo malūnus turinčias ar dar tik ketinančias statyti bendroves skuba nuraminti V. Jankauskas.

Pirmininkas priminė, kad šiemet Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo vadovaujantis fiksuota vėjo energijos supirkimo kaina negalės būti mažinama iki 2020 metų. Pasak V. Jankausko, tarifas gali tik didėti. Prieš šį nutarimą vėjo energijos supirkimo kaina buvo nustatyta iki 2010-ųjų, tačiau Vyriausybė nutarė šį terminą pratęsti.

Pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidento docento Stasio Paulausko, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iš tiesų būtų patvirtinusi 4,2 proc. mažesnes vėjo elektros supirkimo kainas, „žinia apie tai prilygtų atominės elektrinės katastrofai”.

„Visus ištiktų šokas, – tvirtino S. Paulauskas. – Juk vyksta konkursai, įgyvendinami brangūs projektai, įplaukos jau suplanuotos dvidešimčiai metų į priekį, ir staiga – toks dalykas. Tai būtų nesuvokiama.”

Bendrovės „Achemos hidrostotys” direktorius Jonas Algis Jakučionis teigia, kad sumažinus energijos supirkimo kainą pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengiantys alternatyviosios energetikos projektai būtų sužlugdyti. Sužinojęs apie neva nuo 2006-ųjų mažinamą supirkimo kainą, J. A. Jakučionis taip pat susirūpino, tačiau sako iš karto įtaręs, „kad čia kažkas ne taip”. Pasitikslinęs informaciją Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, vadovas nurimo.

Tuo tarpu abejonių, ar Lietuva nesulauks Europos Sąjungos sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų, nemažėja. Žinia, Lietuva iki 2010 metų elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių privalo padidinti nuo maždaug 3,5 proc. šiuo metu iki 7 proc. Tokiu būdu Lietuva, kaip ir kitos tokių įsipareigojimų turinčios ES narės, skatinamos mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų išteklius valdančių valstybių.

S. Paulauskas sako, kad kol kas Lietuvoje veikia tik penkios vėjo jėgainės, kurių galingumas siekia apie 1 megavatą, o tai esą yra lašas jūroje. Iki 2010-ųjų turi būti paleista 200 megavatų galingumo elektros malūnų.

„Lietuvoje kol kas dirba tik pavienės jėgainės, o juk pasaulyje statomi milžiniški jėgainių parkai. Jėgainės jau tapo modernumo simboliu. Deja, Lietuvoje naujovių įgyvendinimo mechanizmas veikia labai prastai”, – konstatuoja Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas.

Anot S. Paulausko, alternatyviosios energetikos plėtrą šalyje stabdo spragos įstatymuose bei akivaizdus nesusikalbėjimas tarp verslo ir valdžios institucijų. Asociacijos prezidento teigimu, šiandieninę situaciją puikiai iliustruojantis pavyzdys – šešios prieš pusantrų metų netoli Palangos pastatytos, bet iki šiol elektros negaminančios vėjo jėgainės.

Jėgainių savininkės bendros Lietuvos ir Danijos bendrovės „Baltijos naujoji energija” (BNE) atstovai sako, kad jėgainės tiek laiko neveikė dėl to, kad bendrovė nebuvo laimėjusi „Lietuvos energijos” konkurso dėl jų prijungimo į tinklą. Šį konkursą BNE laimėjo balandį. Visas šešias jėgaines pajungti ketinama ateinantį pavasarį, planuojama, kad jos gamins energiją bendrovei VST (buvę „Vakarų skirstomieji tinklai”). Šiuo metu prie VST tinklų yra prijungta viena vėjo jėgainė Vydmantuose.

Giedrė Petkevičiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.