Pajūryje siautusi audra daugiausia rūpesčių kėlė Lietuvos pasieniečiams.
Naktį iš pirmadienio į antradienį pučiant stipriam pietvakarių vėjui pareigūnai skubėjo prie Lietuvos ir Latvijos sienos ženklo, pažymėto pirmuoju numeriu. Ar jis dar tebėra?
Gūsiuose iki 24 metrų per sekundę pučiantis vėjas aukštas Baltijos jūros bangas rideno vos keli metrai nuo apardytos kopos, ant kurios stovi dviejų valstybių pasienio stulpas.
Pareigūnai yra įsitikinę, kad po rimtesnio štormo pirmojo sieną Būtingėje žyminčio trijų metrų ilgio gelžbetoninio stulpo nebeliks.
Pakibo ant šlaito
Kažkada kopos viduryje buvęs valstybės sienos ribą žymintis stulpas po anksčiau pajūryje siautusių uraganų atsidūrė ant kopos šlaito.
Esant ramiam orui, kopą su sienos ženklu nuo jūros skiria vos daugiau nei dešimt metrų.
Sustiprėjus vakarų vėjui pakilusios bangos nuolat skalauja kopagūbrio šlaitą. Jį vėjas ardo ir pustydamas smėlį.
Nuo kopos šlaito jau nuslinko šaligatvio plytelės, kuriomis išklota buvusi horizontali aikštelė.
Jau yra atsivėręs ir giliai po smėliu buvęs ženklo betoninis žiedas. Nuo šio žiedo valstybės sieną žyminčio stulpo dalis smėlyje siekia vos metrą.
Žino, bet nieko nedaro
Jūros plaunamu sienos ženklu pasieniečiai susirūpino dar pavasarį.
Apie nykstančią kopą buvo informuota Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Aplinkos ministerija.
Spalį Užsienio reikalų ministerija nepritarė, kad šis ženklas būtų perkeltas giliau į sausumą, nes tam turi būti sudaryta Lietuvos ir Latvijos vyriausybinės komisijos.
1996 metais pastatyto ženklo perkėlimas reikštų abiejų valstybių sienų demarkavimo žemėlapio pakeitimą. Per daug rūpesčių.
Kopos niekas nenori tvarkyti
Tad teliko sutvirtinti kopą. Tačiau kas tai padarys? Aplinkosaugininkai šio darbo imtis nepanoro, nes „aplinkosaugine prasme pasienio teritorija jiems nėra prioritetinė”.
Paskirti lėšų kopos tvirtinimo darbams atsisakė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri administruoja prieš dvejus metus patvirtintą Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimo ir išsaugojimo programą.
Klaipėdos apskrities sekretorius Vytautas Rinkevičius teigė, kad pernai patvirtintame ir iš ES lėšų finansuojamame projekte Lietuvos ir Latvijos valstybes skiriančio kopagūbrio nėra.
Stulpas virto šiukšliadėže
Vienas Lietuvos nepriklausomybės simbolių šiuo metu smarkiai apleistas.
Mūrinis bokštelis yra aptrupėjęs, lentelė su valstybės pavadinimu dingusi.
Tuščiaviduris istorinis valstybės sienos stulpas dabar yra virtęs šiukšliadėže. Yra duomenų, jog po šiuo ženklu pakasta kapsulė su tuomet sieną žymėjusios Lietuvos valstybinės komisijos sveikinimu ir parašais.
Daugiau negu prieš 80 metų pastatytas Lietuvos sienos ribas žymintis ženklas nėra saugomas valstybės ir neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Latvijos ženklą jūra jau nuplovė
Prieš 7 metus demarkuojant Lietuvos ir Latvijos valstybinę sieną buvo rasta dešimt išlikusių senųjų sienos ženklų.
Nuspręsta šiuos ženklus restauruoti ir juos išsaugoti ateičiai.
Tačiau tuomet paminklosaugos institucijoms skirtas vyriausybinės komisijos raštas liko be atsako.
Latvijos pusėje stovintį istorinį sienos ženklą jūra jau paplovė – prieš du mėnesius jis griuvo ir subyrėjo į kelias dalis.
Alvydas Ziabkus