Šiemet ir kitąmet gyventojai galės raškyti subrendusius ekonomikos vaisius – kils darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, didės gyventojų taupymas ir investicijos, toliau sparčiai trauksis nedarbas.
Tačiau pastarųjų metų sparti ūkio plėtra vis labiau išsikvėps, nes šalyje neklojami ilgalaikės plėtros pamatai – nevykdoma imigracijos politika, nepertvarkoma švietimo sistema, beveik nemažėja mokesčių našta, trūksta griežtesnės iždo politikos.
Tokias išvadas pateikia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), apklausęs pusę šimto įvairių įmonių ekspertų. Jų manymu, bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 6,3 proc. (palyginti su 6,8 proc. pernai), tačiau kitąmet šalies ūkio plėtra dar šiek tiek lėtės – tikimasi 6,1 proc. padidėjimo.
„Būtų nelabai realistiška tikėtis, kad Lietuvos ūkis itin sparčiai kils savaime, nedarant rimtesnių reformų.
Nereformuojamos tokios sritys kaip sveikatos apsauga, viešasis administravimas, švietimo ir pensijų sistemos ne tik neskatins šalies ūkio plėtros, bet ir tamps stabdžiu toliau kilti”, – sako LLRI ekspertė Monika Kačinskienė.
Mindaugas Biliauskas