Klaipėdos elgetoms gresiant netekti galimybės uždarbiauti kaulijant pinigus iš turistų ar vietinių gyventojų, „Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kaip ši problema sprendžiama Vilniuje, kurio valdžia pirmoji uždraudė tokią veiklą sostinės senamiestyje.
Kai kurie Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Artūro Meliano pastebėjimai žodis žodin sutapo su klaipėdiečių, dirbančių su panašiu visuomenės kontingentu, išsakytomis mintimis.
Organizuotas verslas
Pasak A. Meliano, nė kiek neperdedant galima teigti, kad Vilniuje elgetavimas jau yra tapęs puikiai organizuotu verslu, veikiančiu pagal pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės principus.
„Yra tam tikros struktūros, grupuotės, yra ir jų vadovai, ir vykdytojai. Visas miestas suskirstytas į teritorijos, jose surenkami pinigai taip pat padalyti. Niekam ne paslaptis, kad suaugusieji į šį verslą yra įtraukę vaikus ir paauglius, arba šie buriasi į atskiras grupes ir kopijuoja labiau patyrusiųjų „darbo” metodus. Jei tokį mažąjį elgetą pavyksta prakalbinti, neretai paaiškėja šį esant iš pasiturinčios šeimos. Tokiam elgetavimas – ir nauji potyriai, ir, kas be ko, galimybė užsidirbti papildomų pinigų”, – pasakojo A. Melianas.
Tai, kad ir Klaipėdoje elgetos organizuojasi, teigia pastebėjusi ir uostamiesčio Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė.
Antra vertus, sakė vyr. inspektorė, elgetavimas, kaip verslas, uostamiestyje žengia tik pirmuosius žingsnius. Jo užuomazgų, pasak valdininkės, galima įžvelgti nebent Teatro aikštėje.
Paprašytai apibūdinti dažniausiai uostamiestyje sutinkamų elgetų tipą, N. Gendvilienei užteko vos kelių žodžių – „jaunas vyras išpurtusiu veidu”.
Margoje Vilniaus išmaldos prašinėtojų minioje, sakė A. Melianas, tikrų elgetų – vos vienas kitas. Jiems, pasak valdininko, Vilnius turi trejus nakvynės namus, su jais nuolat dirba iš socialinių darbuotojų suburtos vadinamosios mobiliosios grupės, joms aktyviai talkina ir policija.
Šių grupių nariai, pasakojo A. Melianas, kartu su policijos pareigūnais nuolat lankosi didžiausio elgetų susibūrimo vietose. Socialiniai darbuotojai teikia visapusišką informaciją, siūlo įvairias paslaugas. Policija pirmiausia išmaldos prašinėtojus įspėja, vėliau – baudžia, jei mato esant būtina, veža į išblaivinimo įstaigas ar į nakvynės namus. Pastaruosiuose atvežtieji gauna maitinimo talonų, būna nukreipiami arba gydytis, arba į darbo biržą – nelygu situacija.
Vilniuje, sakė A. Melianas, padėtį komplikuoja dar ir tai, kad čia, be vietinių išmaldos prašinėtojų, kasdien į gatves pasipila didžiulis būrys atvykėlių iš aplinkinių rajonų. Juos į sostinę traukia ištisus metus neišsenkantis užsienio turistų srautas, o ir šiaip turtingų žmonių gausa.
Pastaraisiais metais panaši tendencija ryškėja ir Klaipėdoje. Tiesa, čia šis reiškinys yra labiau sezoninio pobūdžio: atvykėlių pagausėja vasarą, prasidėjus kruizinių laivų sezonui, ir tik tam tikrose miesto vietose – senamiestyje, o ypač – Teatro aikštėje.
Būtina ugdyti nepakantumą
Pasak A. Meliano, jam vis dėlto labiau norėtųsi akcentuoti kitą šios opios problemos pusę. Jo įsitikinimu, darbas su visuomene ne ką mažiau svarbus nei tiesioginis bendravimas su pačiais elgetaujančiaisiais.
„Labai svarbu formuoti visuomenės nuomonę, kad anaiptol ne visi išmaldos prašantieji yra tikri vargšai. Naudojant tam tikrą metodiką mums pavyko pakalbinti nemažą būrį elgetaujančiųjų. Apklausos rezultatai mūsų spėjimą tik patvirtino. Paaiškėjo, kad vadinamieji elgetos apsimetėliai puikiausiai žino apie mieste veikiančias socialines tarnybas, visuomenines organizacijas, tačiau tiek jų teikiama pagalba, tiek siūlomos paslaugos jų visai nedomina. Vienintelis tokių elgetų-verslininkų rūpestis – kad tik šios netrukdytų jiems „dirbti”, – sakė A. Melianas.
Vilniečiui antrina ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.
Bendraudamas su savo kolegomis iš sostinės komisaras sakė ne kartą girdėjęs jų atsiliepimus apie tariamus vargšus. Dažnas jų, sakė pareigūnas, nepasigėdija pasigirti uždirbąs kur kas daugiau nei juos sekiojantys ir bandantys išvaikyti policininkai.
Pasak A. Meliano, Vilniuje jau keleri metai iš eilės vasarą, kada elgetų ypač padaugėja, rengiamos specialios akcijos. Jų tikslas – ugdyti visuomenės nepakantumą tariamiems išmaldos prašinėtojams. Tokių akcijų metu aktyviai bendradarbiaujama su miesto centre įsikūrusių kavinių, barų bei restoranų savininkais, gidų gildija, turizmo agentūrų vadovais, taip pat Bažnyčios tarnais. Jiems yra pristatomos specialiai atspausdintos kortelės su pagalbą skurstantiesiems teikiančių tarnybų adresais, telefonų numeriais. Jose taip pat galima rasti informacijos apie jų darbo laiką bei teikiamas paslaugas.
Minėtųjų įstaigų lankytojai, užuot davę elgetai pinigų, gali paprasčiausiai įteikti šiam tokią kortelę ir tokiu būdu sėkmingai atsikratyti pernelyg įkyraus išmaldos kaulytojo.
Be to, pasakojo A. Melianas, mieste klijuojami neduoti išmaldos raginantys plakatai, rengiamos specialios televizijos laidos, spausdinami straipsniai.
„Visa tai darome tam, – sakė A. Melianas, – kad žmonės geriau suvoktų esamos situacijos esmę. Juk jei nebus išmaldos duodančiųjų, ilgainiui išnyks ar bent jau sumažės ir jos prašinėtojų. O jei išties bėda prispaus, bus priversti pagalbos kreiptis ten, kur ir dera.”
Minčiai, kad kovą su elgetavimu, kaip reiškiniu, būtina pradėti nuo visuomenės nepakantumo ugdymo, pritaria ir K. Sinkevičius. „Geriausi įstatymai, tobuliausios taisyklės bus pasmerktos žlugti, jei jų neparems visuomenė”, – įsitikinęs uostamiesčio VPK Prevencijos skyriaus vadovas.
Sėkme neabejoja
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius „Vakarų ekspresui” teigė esąs įsitikinęs, kad miesto taisyklėse aiškiai suformuluotas išmaldos prašinėti draudžiantis punktas tikrai veiks. Ypač jei jam įgyvendinti bus sutelktos miesto valdžios, policijos, verslininkų, o ir visos miesto bendruomenės pastangos.
„Antra vertus, – sakė uostamiesčio vadovas, – nesu toks naivus, kad manyčiau, jog vien šiuo savo sprendimu mes greit ir iki galo išgyvendinsim tokią blogybę kaip elgetavimas. Greičiausiai tai bus ilgas procesas, bet to imtis reikia. O pradėti reikėtų nuo reprezentacinių miesto vietų – Herkaus Manto gatvės, Teatro aikštės, Danės krantinių. Aišku, daugiausia darbo teks policijai. Nemanau, kad ji turėtų tos prievolės kratytis. Šiais metais mes jau gana stipriai ją parėmėme, tą patį ketiname daryti ir ateityje. Net ir 2005-ųjų gruodį VPK gali nubyrėti papildomų pinigėlių programai „Saugus miestas” įgyvendinti. Tikiuosi sulaukti adekvataus pareigūnų atsako: mūsų pagalba – jų pastangos.”
Gan optimistiškai nusiteikusi ir su kruiziniais laivais į Klaipėdą atvykusiais užsienio svečiais dirbančios bendrovės „Klaipėdos Mėja” direktorė Miglė Holliday. „Svarbiausia, – sakė turizmo firmos vadovė, – mėgėjams pasipinigauti aiškiai parodyti, kad visas šis sumanymas – ne vienadienė akcija, kad nei jie patys, nei jų vadinamoji veikla nebėra ir niekada nebebus toleruojami”.
Kad tvirta pozicija duoda vaisių, sakė M. Holliday, akivaizdžiai parodė tai, kaip buvo įveikta ne ką mažiau sudėtinga elgetaujančių vaikų problema: „Užteko Vaikų teisių tarnybai su pagalbininkais pradėti organizuoti reguliarius reidus, ir mažamečius išmaldos kaulytojus lyg vėjas nupūtė”.
Jau greitai
Pasak N. Gendvilienės, naujųjų Klaipėdos miesto tvarkymo, sanitarijos ir viešosios tvarkos taisyklių projektas jau parengtas, departamentų vadovų ir pasirašytas paties mero.
Artimiausiu metu jis bus pristatytas visiems Savivaldybės tarybos komitetams. Šiems pritarus, projektą ketinama paskelbti miesto spaudoje – visuomenei susipažinti ir pastaboms pareikšti.
Pataisytas ir, jei bus būtina, papildytas, taisyklių projektas bus teikiamas miesto Tarybai tvirtinti. Kada tai bus, N. Gendvilienė, teigė nedrįstanti prognozuoti.
„Stengsimės, kad politikai galutinį taisyklių projektą gautų dar lapkritį, tačiau jei bus sulaukta daug pastabų ir rengiamą dokumentą teks taisyti, galim ir nesuspėti. Bet iki gruodžio mėnesį vyksiančio miesto Tarybos posėdžio susitvarkyti tikrai pajėgsime”, – patikino N. Gendvilienė.
Miestiečiams ir miesto svečiams gi belieka laukti ateinančios vasaros. Atšilus orams, atsidarius lauko kavinėms, uostamiestį vėl užplūdus turistams netruks paaiškėti punktą dėl elgetavimo išties subrandinus vaisių ar tapus viso labo eiline gražia fraze miesto verslininkams ir turizmo firmų darbuotojams apraminti.
Vilija Šilinienė