Po mirties – buto dalybos

Laikraščio skaitytojai neretai susiduria su įvairiais turtiniais dalykais, kuriuos tvarkyti būtina teisininko pagalba.

Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė šiandien aiškina turto paveldėjimo teisinius reikalus.

Mirė vienas sutuoktinis. Liko 2-iejų kambarių butas. Butas parduodamas. Tačiau neaišku, kaip įstatymiškai pasidalinti už butą pinigus tarp likusio sutuoktinio ir 2-iejų pilnamečių (jau šeimas turinčių) vaikų. Kokia dalis tenka sutuoktiniui ir po kiek dalių vaikams?

Tuo atveju, jeigu palikėjas nebuvo sudaręs testamento, atsiradusį palikimą įpėdiniai paveldi pagal įstatymą. Jeigu turtas buvo įgytas santuokoje, tuomet laikoma, jog jis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įstatymuose yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tik išimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Vadinasi, iš viso turto (nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu turtas yra įregistruotas) yra išskiriama ½ mirusiojo dalis, kuri ir dalinama visiems įpėdiniams, turintiems teisę paveldėti.

Civilinio kodekso (CK) 5.13 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių paveldėjimo teisę. Minėtame straipsnyje yra nustatyta, jog „palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio…”

Taigi, jeigu mirus vienam sutuoktiniui mirusysis turėjo 2 vaikus, vadinasi, jį pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį atsiradusio palikimo, o jo 2 vaikai lygiomis dalimis paveldi likusias tris ketvirtąsias dalis palikimo.

Motinai dukra nupirko (padovanojo) butą. Ar motinos sugyventinis gali pretenduoti į buto dalį? Jei taip, tai kokiomis sąlygomis?

Motinos sugyventinis jokių teisių į butą neturi.

Civilinio kodekso 5.13 str. parašyta: sutuoktinis paveldi pagal įstatymą. Ką tai reiškia?

CK 5.13 straipsnis reglamentuoja sutuoktinio paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Kaip žinia, CK yra įtvirtinti 2 paveldėjimo pagrindai, t. y. pagal įstatymą ir pagal testamentą. Aukščiau minėtas straipsnis kaip tik ir reglamentuoja atvejį (jei tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu), kuomet sutuoktinis paveldi pagal įstatymą. Remiantis 5.13 straipsnio nuostatomis, sutuoktinis paveldi tiek su pirmos eilės (vaikai bei vaikai, gimę po palikėjo mirties), tiek su antros eilės (tėvai ir vaikaičiai) įpėdiniais, o jei šių nėra, jis vienas paveldi visą palikimą. Kiti žemesnės eilės įpėdiniai tokiu atveju nieko nepaveldi. Tuo atveju, kai sutuoktinis atsiradusį palikimą paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jam priklauso ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Svarbu pabrėžti, kad šia tvarka sutuoktinis paveldi ne tik kai nėra atitinkamos eilės įpėdinių, bet ir kai šie nepriima palikimo, iš jų paveldėjimo teisė atimta testamentu arba jie negali paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį kaip neturintys teisės paveldėti.

Aldas Vabuolas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Specialistai konsultuoja su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.