Populiarėjant franšizei verslininkams patariama atidžiau rengti sutartis

Teisininkų vertinimu, pagal franšizės sutartis veikiančių įmonių Lietuvoje augimas kiekvienais metais galėtų būti kelis kartus didesnis – franšizės plėtrą Lietuvoje stabdo tai, kad apie šią veiklą nėra pakankamai informacijos.

Lapkričio 16-17 d. Vilniuje franšizės konsultantai rengia seminarą „Franšizės dienos 2005“, kurį remia PHARE. Seminarų tikslas – populiarinti franšizę Baltijos šalyse. Seminaras vyks viešbutyje „Conti“ (Raugyklos g. 7/2, Vilnius).
Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ advokato Pauliaus Gruodžio teigimu, franšizė yra sudėtingesnis reiškinys, nei vien elementari teisė naudotis verslo tikslais tam tikrų išimtinių teisių – firmos vardu, prekės ženklu, komercine ar gamybine informacija (know-how), pramoniniais dizainais, patentais ir t.t. – visuma. Praktikoje už taip vadinamą stojimo (įėjimo) mokestį bei toliau periodiškai mokamą tam tikrą procentinį ir/ar fiksuotą mokestį nuo apyvartos (angl. royalties), franšizės gavėjas gauna teisę naudotis franšizės davėjo sukurta ir dažniausiai jau gerai žinoma verslo sistema bei vykdyti su franšizuotu verslu susijusią veiklą (pvz., gaminti, pardavinėti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus). Pats franšizavimas gali būti apibrėžiamas kaip prekių, paslaugų ar technologijų prekybos forma, atsirandanti pramoninės nuosavybės teisių komplekso – franšizės – suteikimo pagrindu.
„Franšizė yra puikus būdas minimaliomis pastangomis ir sąnaudomis greitai ir efektyviai plėsti savo verslą“, – sakė P.Gruodis.
Kita vertus, pasak teisininko, populiarėjant franšizei verslininkai turėtų atidžiai rengti sutartis, nes partneriai paprasčiausiai gali nukopijuoti ar pasinaudoti sukurta ir sėkmingai veikiančia verslo sistema. Tokiais atvejais franšizės davėjas bando apsidrausti į sutartį įtraukdamas taip vadinamas nekonkuravimo sąlygas, pagal kurias franšizės gavėjas įsipareigoja tam tikrą terminą nekonkuruoti su franšizės davėju sutartyje nustatytoje teritorijoje toje verslo srityje, kurioje franšizės gavėjas veikia naudodamasis jam suteiktomis franšizės teisėmis.
Pagrindinis franšizės sutartis reglamentuojantis teisės šaltinis yra naujasis Civilinis kodeksas. Lietuvoje franšizės sutarties šalimi gali būti tik įmonės ir fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Franšizės sutartis turi būti rašytinė, priešingu atveju ji bus negaliojanti.
Franšizės sutartis turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o tuo atveju, jeigu sutarties dalykas yra pramoninės nuosavybės teise saugomas objektas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas ir Valstybiniame patentų biure.
„Lietuvoje franšizės sutarčių registracija Juridinių asmenų registre kol kas realiai neveikia. Šiuo atveju reikia turėti omenyje tai, kad sutarties neįregistravimas jos nedaro negaliojančia, tačiau sukelia tam tikras teisines pasekmes – franšizės sutarties sudarymo neįregistravimo faktas reiškia, kad šios sutarties šalys negalės jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis“, – sakė P.Gruodis.
Franšizė – vienas populiariausių būdų plėsti prekių ir paslaugų pardavimą.
Tarptautinės franšizės asociacijos (International Franchise Association) duomenimis, pajamos gaunamos iš franšizės verslo JAV 2000 m. sudarė vieną milijardą dolerių ir toliau didėja. Kaip nurodo ši asociacija, pagal franšizės sutartis veikiančių įmonių pelnas yra 40-50 proc. didesnis negu veikiančių savarankiškai, o ir pati veikla yra saugesnė. Per pirmuosius penkerius veiklos metus beveik 80 proc. savarankiškų įmonių žlunga, tačiau toks likimas ištinka tik 8 proc. franšizės sutarčių pagrindu įsteigtų įmonių.
Geriausiai franšizė išplėtota JAV – ši verslo sistema aprėpia beveik 40 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos ir daugiau kaip 8 mln. darbuotojų. Jungtinėse Valstijose nauja franšizės pagrindu veikianti prekyvietė atveria duris kas 8 minutes, maždaug vienas iš 12 įkurtų mažmeninių verslų yra paremtas franšize.
Lietuvoje veikia apie 40 franšizės sistemų. Franšize aktyviausiai naudojasi drabužių pardavėjai AB „Apranga“, „Lėvuo“, „Utenos trikotažas“, „Audimas“, UAB „Armitana“ bei restoranų tinklai UAB „Akuba“, „Čilija“, „Pizza Jazz“.

Paulius Gruodis,

Bernotas ir Dominas Glimstedt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.