Drausmės problema mokykloje kelia nerimą ne tik mokytojams, bet ir patiems mokiniams. Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) kreipėsi į atsakingas valdžios institucijas, švietimo darbuotojų profesinę sąjungą ir visas Lietuvos mokyklas teikdami pasiūlymus, kaip šią problemą būtų galima spręsti, nes metas nebe stebėti, o veikti.
Daugiau nei prieš mėnesį sukritikavęs švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pasisakymą apie drausmės pažymių įvedimą mokykloje Lietuvos mokinių parlamentas lapkričio 13 dieną išplatino rezoliuciją dėl drausmės mokykloje. Drausmės problema yra labai gili, tačiau šia rezoliucija mokiniai išreiškia norą, jog visi mokyklos bendruomenės nariai imtųsi realių veiksmų, kurie bent po truputį gerintų padėtį mokyklose.
Bendravimo svarba
„Netinkamam mokinio elgesiui mokykloje didžiausią įtaką daro jo auklėjimas, santykis su tėvais ir iš jų gaunamas pavyzdys augant. Todėl manome, jog jau nuo pradinių klasių reikia pradėti kalbėti su vaikais apie jų elgesį, vertybių supratimą, pagarbą kitiems žmonėms. Jeigu toks dialogas nevyksta tarp mokinio ir jo tėvų, tuomet turi būti stengiamasi, kad jis atsirastų tarp mokinio ir mokytojų bei socialinių pedagogų, psichologų.” , – rašoma LMP rezoliucijoje. Mokinių teigimu tokį dialogą reikėtų išlaikyti ir vyresnėse klasėse, tačiau kitomis formomis. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose bei gimnazijose su šia problema aktyviai siūloma dirbti mokinių savivaldoms.”Stiprėjančios mokinių savivaldos turi atkreipti dėmesį į aktualiausias problemas ir bendradarbiaudama su kitais mokyklos organais nebijoti nors ir mažais žingsneliais žengti prie jų sprendimo” , – dalinasi mintimis LMP Kauno regiono pirmininkė Živilė Bacevičiūtė. Taip pat parlamentarai mano, jog neturėtų vykti slaptas mokytojų ir tėvų dialogas, kuris dažnai pasirenkamas organizuojant „tėvų susirinkimus”. „Tėvams ir mokytojams derėtų privačiai kalbėti tik esant būtinybei (pvz., kai iš vienos ar kitos pusės pateikiama informacija gali netinkamai paveikti mokinio mąstymą ar elgesį),” – dėstoma rezoliucijoje.
Mokytojams per didelis krūvis
LMP išreiškia susirūpinimą ir dėl mokytojui tenkančio darbo, kuris labai daug lemia ugdant jauną žmogų bei palaikant tvarką pamokoje. Todėl parlamentarai ragina aktyviau ir atsakingiau gilintis į parengimo mokytojo specialybei problemas. „Sprendžiant šiuos klausimus siūlome apsvarstyti ir mokytojui tenkantį psichologinį krūvį ir manome, jog pedagogams turėtų būti sudarytos kitokios darbo sąlygos, darbo trukmė. Po tam tikro atidirbtų metų laikotarpio, mokytojai turėtų būti išleidžiami atostogų. Taip pat mokytojo pareigas einantys žmonės turi būti anksčiau išleidžiami į pensiją, o jos dydis turėtų atitikti per atidirbtus metus patirtą krūvį”, – teigiama rezoliucijoje.
Mokykloms, kuriose nedrausmingumo problema yra labai ryški, LMP siūlo sudaryti drausmės komisijas, į kurias būtinai turėtų įeiti socialinis pedagogas ar psichologas bei mokytojų ir mokinių atstovai. Nedrausmingam mokiniui į pagalbą pirmiausia turi ateiti socialinis pedagogas arba psichologas. Už tyčinius ir nuolatinius drausmės pažeidinėjimus drausmės komisija gali mokiniui su tėvų žinia skirti visuomenei naudingo darbo mokykloje. Neatlikus paskirtos užduoties kelis kartus (šį skaičių turėtų numatyti pati komisija) mokyklos taryboje galėtų būti svarstoma, ar mokinio nereikėtų pašalinti iš tos mokyklos.
Vertybių ugdymas per švietimą
Mokiniai taip pat pateikė įdomų siūlymą į dorinio ugdymo programą įtraukti debatus. „Debatai ne tik išmokytų mokinius argumentuoto, kultūringo nuomonės išsakymo, bet taip jie pasisemtų ir naujų žinių įvairiomis temomis,” – sako LMP narė Eglė Remeikaitė.
Taip pat dėl išryškėjančios grubios netolerancijos LMP siūlo inicijuoti ir organizuoti projektus, skatinančius domėtis jaunimo subkultūromis ir skleisti tas žinias kitiems.