Per trejus metus sutvarkyti pietinėje Vilkaviškio rajono dalyje plytintys, sakmėmis ir padavimais apipinti piliakalniai ir pasirengta priimti į šį kraštą vis gausiau atvykstančius turistus, panorusius susipažinti su buvusiu jotvingių dvasiniu centru.
Kaip sako Vilkaviškio kraštotvarkos ir kaimo turizmo organizacijos pirmininkas Vytautas Lekešius, pietinėje rajono dalyje yra dar nuo jotvingių laikų išlikusi visa piliakalnių sistema. Manoma, kad šiose vietose – Sūduvos aukštumos prieigose žmonės gyveno X-XV amžiuje prieš Kristų. Apie tai liudija gausybė įvairių archeologinių radinių, o prie didžiausio – Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnio rastos Romos laikų monetos, keramikos likučiai leidžia daryti prielaidą, kad šiose vietovėse pirmaisiais mūsų eros amžiais būta itin didelės gyvenvietės, čia, matyt, klestėjo prekyba, amatai.
Anot archeologo Algimanto Merkevičiaus, pagal radinius, piliakalnių išsidėstymą, gali būti, kad kažkada čia stovėjo viena svarbiausių jotvingių pilių, aplink ją buvo nemaža gyvenvietė-miestas, sudarę dvasinio Sūduvos gyvenimo centrą. Ant kai kurių piliakalnių galėjo būti įrengtos ir vyriausių jotvingių kunigaikščių ar karalių pilys. Apie tai liudija išlikę vietovardžiai.
Kazys Kazakevičius