Nelaimė – ne diabetas, o jo komplikacijos

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, diabetu serga apie 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Diagnozavus diabetą, ši liga lieka visam gyvenimui. Gydytojai endokrinologai pažymi, kad pats diabetas nėra pavojingas. Nelaimė yra vadinamosios diabetinės komplikacijos – akių, inkstų, kojų kraujagyslių pažeidimai.

Apie diabetą ir kaip išvengti šios endokrininės ligos komplikacijų arba jas atitolinti, pasakoja Klaipėdos ligoninės Endokrinologijos skyriaus gydytoja Marijona Šulskienė.

Kai sutrinka kasos funkcija

„Diabetas – tai dėl sutrikusios kasos funkcijos atsiradęs nepakankamas insulino kiekio išskyrimas bei išsivysčiusi rezistencija – atsparumas insulinui periferiniuose audiniuose, – pasakoja endokrinologė M. Šulskienė. – Todėl diabetu sergančiųjų kraujyje susikaupia per didelis gliukozės kiekis.“

Diabetas yra I ir II tipo. I tipo diabetu, gydomu daugkartinėmis insulino injekcijomis, dažniausiai susergama vaikystėje. Pasak endokrinologės, šis diabeto tipas lengvai diagnozuojamas, sergančiajam pasireiškia ryškūs klinikiniai požymiai – sutrinka medžiagų apykaita, krenta svoris, kamuoja troškulys ir kt.

Geriamais vaistais gydomu II tipo diabetu paprastai suserga vyresniojo amžiaus žmonės. Pasak endokrinologės, šis diabeto tipas sunkiau nustatomas – mat pagyvenę žmonės serga ir gretutinėmis ligomis, dažniausiai kardiologinėmis.

Apie savikontrolę

„Ankstyva diabeto diagnozė ir laiku pradėtas kokybiškas gydymas bei ligos kontrolė padeda išvengti rimtų komplikacijų, – akcentuoja M. Šulskienė. – Kadangi diabetines komplikacijas sukelia per didelis gliukozės kiekis kraujuje, sergančiajam glikemiją tirti reikėtų tiek nevalgius, tiek praėjus 2 val. po valgio.“

Pageidaujami rodikliai nevalgius – 4-7 mmol/l, po valgio – 7-9 mmol/l. Sveiko žmogaus rodiklis – 4-6 mmo/l.

Gydytoja M. Šulskienė pažymi, kad geriausiai per 2-3 mėnesius buvusią glikemiją parodo glikuoto hemoglobino tyrimas. Šis tyrimas leidžia nustatyti, kaip pacientui sekasi kontroliuoti gliukozės kiekį kraujuje per ilgesnį, 2-3 mėnesių, laikotarpį ir taip įvertinti taikomo gydymo efektyvumą.

Diabetikui, kuriam nustatytas glikuoto hemoglobino kiekis didesnis kaip 7, 5 proc., būtina keisti taikomą gydymą. Priešingu atveju gresia rimtos komplikacijos – regėjimo sutrikimai, inkstų nepakankamumas, miokardo infarktas, insultas ir t.t.

Todėl, pažymi specialistė, vienkartiniai kraujo testai, kuriuos pacientai atlieka patys namuose, yra nepakankami kontroliuoti ligai – jie nurodo gliukozės kiekį tik tam tikru momentu, tačiau jis kinta kiekvieną kartą pacientui pavalgius, aktyviai judant, patiriant kasdienį stresą ir t.t.

Ypač daug gliukozės organizmas išskiria naktį, kuomet sergantysis diabetu nedaro kraujo testo.

„Glikuotas hemoglobinas – tai nefermentiniu būdu prisijungusi gliukozė prie eritrocite esančio baltymo hemoglobino, – aiškina endokrinologė. – Pagrindinė hemoglobino funkcija – aprūpinti organizmą deguonimi. Prie hemoglobino prisijungus gliukozei, organizmo audiniai kenčia nuo deguonies bado.“

Kuo paciento kraujyje gausiau gliukozės, tuo daugiau susidaro glikuoto hemoglobino. Gliukozė su hemoglobinu būna susijungusi tol, kol gyvena ertitrocitas – apie 120 dienų. Tokiais atvejais neišvengiamos komplikacijos.

Endokrinologė sako, kad gera diabeto kontrolė – ne vien glikemijos reguliavimas, komplikacijų pavojų kelia ir padidėjęs arterinio kraujo spaudimas, antsvoris.

Kontroliuojant diabetą, ne mažiau svarbi ir riebalų apykaitos būklė. Todėl bent vieną kartą per metus būtina išsitirti cholesterolio kiekį organizme.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama diabetu – netinkamas gyvenimo būdas, neracionali mityba (gausus angliavandenių ir riebalų vartojimas), mažas fizinis aktyvumas. Tačiau didžiulės įtakos turi ir paveldimumas.

Jūratė Mazajeva

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.