Iš įvairių šalies vietovių sudaryta mokytojų grupė praėjusią savaitę lankėsi bendrą Europos Sąjungos (ES) švietimo politiką formuojančiose institucijose – Europos Parlamente ir Europos Taryboje.
Kol švietimo darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvoje sprendė, streikuoti ar atidėti kraštutinę įspėjamąją akciją, europarlamentaro Rolando Pavilionio pakviesti šalies mokytojai Briuselyje patys pateko į streiką – Europos Taryboje dirbti atsisakė nuolatinių darbo sutarčių neturintys vertėjai, tarp jų ir lietuvių kalbos.
Europos Parlamento frakcijos „Sąjunga už tautų Europą” vicepirmininkas R. Pavilionis „Respublikai” patvirtino, kad streikai ES vyksta dažnai ir yra laikomi visiškai demokratiška priemone savo teisėms ginti.
„Belgijoje, Prancūzijoje, mokytojai iškart reikalauja padidinti atlyginimą, jei tik pajunta, kad jų pragyvenimo lygis pradeda atsilikti nuo kainų”, – sakė parlamentaras.
Pasak Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto nario R. Pavilionio, šiuo metu Lietuvoje tarp Vyriausybės ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pasiektas susitarimas gali neturėti realios naudos šalies mokytojams. „Anksčiau buvo tvirtinama, kad biudžete nėra pinigų net dešimčia procentų pakelti atlyginimus mokytojams, o dabar užsimota didinti dvidešimčia”, – argumentavo europarlamentaras.
Neskirdama prioriteto švietimui ir kultūrai, Lietuva gali atsilikti vykdydama Lisabonos strategijoje visoms ES šalims iškeltus tikslus.
Pagal šią sutartį, pasirašytą prieš penkerius metus, ir šiemet iš naujo peržiūrėtus jos uždavinius iki 2010 metų kiekviena ES narė švietimo ir mokymo srityje siekia pagerinti penkis pagrindinius rodiklius: sumažinti anksti mokyklą paliekančių ir prasčiausiai besimokančių mokinių skaičių, pasiekti, kad dešimtadaliu daugiau dvidešimt dvejų metų ES gyventojų turėtų vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą.
Pagal Lisabonos strategiją per penkerius metus ES siekia mažiausiai 15 proc. padidinti tiksliųjų ir technologijų mokslų studentų skaičių bei suvienodinti lyčių proporcijas tarp baigusių šias disciplinas. O svarbiausias uždavinys Lietuvai – pasiekti, kad mažiausiai 12,5 proc. dirbančių suaugusiųjų visą gyvenimą mokytųsi – nuolat tobulintųsi ir keltų kvalifikaciją. Pagal šį punktą Lietuva labiausiai atsilieka nuo pirmaujančių ES narių – mūsų šalyje tik daugiau nei 5 proc. visų suaugusiųjų mokosi po pagrindinių studijų baigimo.
ES vidurkis – beveik 10 proc.
2005-11-14 09:35