„Vakar su mama stovėjau eilėje parduotuvėje. Šalia trypčiojo kokių ketverių metukų vaikas ir žiūrėjo į mus. Pasakė: „Labas”, o tada pašnibždėjo savo mamytei: „Žiūrėk, čia mergaitė iš žvaigždžių… O žvaigždės irgi turi mamas?” – apie televizijos efektą pasakoja prieš savaitę TV3 realybės šou „Dangus” palikusi klaipėdietė Eglė Juodytė.
21-erių mergina po šeštadienio finalo buvo sugrįžusi į gimtąjį uostamiestį. Bet tik kelioms dienoms: jau šią savaitę energiją ir gyvenimo džiaugsmą spinduliuojanti džiazo dainavimo antrakursė griebs mokslų jautį už ragų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Egle, kaip jautiesi palikusi šou?
Labai gerai, – kresteli plaukus. – Ėjau į šį šou pasisemti patirties, susipažinti su mokytojais, pramogų verslo atstovais. Visa tai padariau. Ko sieksiu, ką darysiu toliau – priklauso nuo manęs. Mano tikslas nebuvo užimti pirmą vietą.
Įsidėmėjau Andriaus Mamontovo žodžius, kad jau kitą dieną galiu eiti pas prodiuserius, o ir Samas sakė, jog mano vieta – scenoje, ir kad toliau bendradarbiausime…
Tai ar jau kreipeisi į prodiuserius?
Dar ne (juokiasi). Kiekvieną dieną miegu iki dvylikos… Ilsiuosi.
Gyvenimas „Danguje” nebuvo dangiškas?
Ten atėjau dirbti. Dieną repetuoji, susitinki su mokytojais. Maniau, kad suprasdami, jog rytoj vėl laukia darbas, visi eisime miegoti bent jau apie vidurnaktį. Bet vienas pirmą nakties užsimano antrame aukšte groti būgnais, kitas – miegamajame brazdina gitarą. Tai išties truputį vargino.
Savo pasisakyme atsisveikinant iš kitų dalyvių išskyrei Rasą.
Raselė… Retai būna žmonių, apie kuriuos šitaip gali atsiliepti. Labai džiaugiuosi, kad jų yra! Rasa tikrai prasimuš, ji labai perspektyvi dainininkė, įdomi, turi ką pasakyti. Nuostabi mergina. Dar man patiko Vaidas – jo dainavimo maniera, visa, ką jis daro.
O kas iš mokytojų tau padarė didžiausią įspūdį?
Kiekvienas – savitas, davė vertingų patarimų. Bet man labai patiko Stepas Januška. Nežinau, kas tai lėmė – jo branda, pedagoginė patirtis, bet jis moka suderinti ramią nuotaiką ir pamokų turiningumą. Aprėpia labai daug: ir improvizacinius, ir techninius dalykus, ir vaizduotės lavinimą.
Tu nesi mokiusis iš jo, kai gyvenai Klaipėdoje?
Et, nesu. Čia baigiau E. Balsio menų gimnaziją. Aišku, labai norėjau išvažiuoti į Vilnių, į sostinę… Įstojau į akademiją. Tik paskui pagalvojau, ta jaunystė – kvailystė, kad galėjau dar pabūti Klaipėdoje!.. Tik dabar pradedu įvertinti, kaip čia gera, suprasti, kad ir savame mieste yra ką veikti ir iš ko mokytis. Tikrai dažniau čia grįžinėsiu.
Koks buvo tavo kelias į muziką?
Kai buvau mažytė, paklausta apie ateitį, visad atsakydavau, kad būsiu dainininkė. Seneliai turėjo tokią sekciją, kur apatinė dalis buvo platesnė už viršutinę – tai aš ja „skambindavau” kaip pianinu ir dainuodavau (juokiasi). Mokykloje mokiausi fortepijonu. Paskui man tai pasirodė per daug nuobodu – sumaniau mokytis choro dirigavimo, šias studijas pasirinkau akademijoje. Baigiau tris kursus. O šiais metais sugalvojau pereiti į džiazo dainavimą.
Nors visur rašo, kad esu pirmakursė, iš tikrųjų mane iškart priėmė į antrą kursą. Daug dalykų sutapo, nes specialybė liko ta pati – atlikimo menas. Tikiuos suspėti pasirengti sesijai. Apskritai man pasisekė – dainavimas yra ir mano pagrindinis užsiėmimas, ir hobis.
Šmaikštuoliai sako, kad dalyvavimas realybės šou jau tapo kone kiekvieno save gerbiančio piliečio priederme…
Aš visą laiką būdavau prieš dalyvavimą realybės šou. Bet idėjos patrauklumas paėmė viršų: pati skaičiau ir per atrankas kalbėjo, kad visas dėmesys jame bus sutelktas dainavimui, kad dalyvių santykių peripetijos nebus pagrindinis dalykas.
Nenorėjau skaityti internete jokių atsiliepimų, bet, aišku, neiškenčiau. Yra ir tokių: „Va, pati rezgė pinkles, pati įkrito, ir gerai, kad iškrito.” Galvoju, Dieve, žmonės, ko jūs varginatės? Kam įžvelgti nebūtus dalykus – juk viskas taip aišku! Aš nuėjau, gavau naudos. Jeigu man dar kartą reikėtų pasirinkti, ar eiti į realybės šou, į kokį kitą greičiausiai neičiau, bet į tokį, kaip „Dangus” – taip. Žmonės, išėję iš ten, bus daug ko išmokę ir turės apie ką pagalvoti.
Dar man labai juokinga, kai sako: „Jinai ten verkia, nesusitvarko, kitos žvaigždės – tikros, žinomos, niekada nesiguodžia”. Argi jūs matote, ką jos veikia, gal jos ten sienomis laipioja, kai yra sunku?..
Pasižiūrėjus šou, atrodei esanti tikrai jautri.
Kai galima padaryti gerai, kodėl reikia daryti blogai? Jeigu neišeina vykdyti šios nuostatos, tikrai reaguoju jautriai…
Negaliu išeiti į sceną ir tiesiog padainuoti. Aišku, yra lėtų dainų, kur gali sudominti vien emocija. Bet kol kas man patinka save išreikšti per judesį. Ir aš iš tikrųjų sielojuos, kai nesu tikra, ar pavyks!
O kaip jautiesi išėjusi į sceną?
Išnyksta visas aplinkinis pasaulis, išskyrus publiką. Man ten gera!
Žadi gyventi iš muzikos?
Kitaip savęs neįsivaizduoju. Bet savęs dar ieškau. Esu dainavusi miuzikluose „Ugnies medžioklė su varovais” bei „Aidas ir Aida”. Mėgstu fanką, soulą, ritmenbliuzą. Man patinka Bejonsė Noulz, Ašeris, Džastinas Timberleikas, Alisija Kis. Bet aš nenoriu jų mėgdžioti – visada svarstau, ką ir kaip padaryčiau savaip.
Tavo išvardytų stilių niša Lietuvoje dar neužpildyta…
O taip, tikrai dar yra ką veikti!
Tave pravardžiuoja lapute. Patinka?
Taip. Žinai, kaip būna, kartoja: „Lapė, lapė…”, o tu galvoji – norit ir gausit jūs tą lapę! Bet aš ja pavirstu tik scenoje…
Realybės šou metu įgytas populiarumas greitai blėsta, kartoja skeptikai. Ar žadi jį puoselėti?
Jeigu turi ką nors ypatingo savyje – tavimi vis tiek domėsis.
Dabar mano pagrindinis tikslas – tobulinti balsą, kad vokalinės galimybės neribotų mano saviraiškos, kol kas dar nė pusė jų nėra išvystyta. Estradinio dainavimo iki šiol nebuvau mokiusis. Chore įgudau prisiderinti prie kitų – tai praverčia dainuojant pritariamojo vokalo partijas. Bet manau, geriau, kai esi universalus.
Kartą, dar iki realybės šou, dalyvavau karaokės konkurse. Niekas manęs nežinojo, atėjau, sudainavau, žmonėms patiko ir laimėjau. Norėčiau ir toliau sėkmę pelnyti šitaip – savo pasirodymais, savo kūryba, o ne draugystėmis su kuo nors ir panašiai.. Žinomas žmogus turi pateisinti savo vardą darbais, o ne reklama ir spekuliacijomis.
Valerija Lebedeva