Dėl Kauno politikų sprendimo teisėtumo žadama kreiptis į Finansų ministeriją
Kauno politikai vakar be jokių diskusijų įpareigojo Savivaldybę atlikti finansinių paslaugų viešąjį pirkimą. „Kauno dienos” žiniomis, kalbama apie milijardą litų, kurie būtų skirti Strateginio plano projektams įgyvendinti. Priimtas sprendimas iš karto sukėlė rimtų abejonių.
„Tikėjausi, kad bus diskusijos. Po jų ir paaiškėtų šio sprendimo tikslai. Dabar man jie nesuprantami. Ketinu kreiptis į Finansų ministeriją. Jos specialistai išanalizuos minėtą dokumentą”, – neslėpė nuostabos Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė.
Nesuprato, už ką balsuoja?
Po balsavimo „Kauno diena” kelių politikų paprašė paaiškinti priimto sprendimo esmę. Deja, išgirsti atsakymai labiau priminė diskusijas. Tai patvirtino ir Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje. „Ieškoma būdų, kaip apeiti Vyriausybės skolinimosi limitą. Susidaro įspūdis, kad šis sprendimas – niekinis”, – teigė R.Noreikienė.
Dar daugiau įtarimų sukėlė prie sprendimo projekto prisegtas Kauno strateginio plano prioritetinių projektų sąrašas. Jis patvirtintas tik viename Tarybos komitetų ir Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijoje. Tačiau šis dokumentas neturi juridinės galios.
„Prioritetus gali nustatyti tik miesto Taryba, o ne komitetas ar komisija”, – teigė R.Noreikienė. Ji pastebėjo ir daugiau juridinių kazusų.
„Minėto projekto rengėjai teigia, kad jie vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsniu, tačiau nenurodo, kuriuo punktu. Jų net 49. Minėtame kalbama tik apie savivaldybių tarybų kompetenciją”, – stebėjosi Vyriausybės atstovė.
Kritiką vadina nepagrįsta
Prieš šio klausimo svarstymą Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas tikėjosi, kad kils nemažai diskusijų. Tačiau Kauno politikai neprognozuojami – jie dažnai ilgai ir atkakliai ginčijasi dėl kelių tūkstančių litų paramos, o dėl milijardinių sumų net nediskutuoja.
„Toks finansavimo modelis Lietuvoje nėra taikomas, tačiau Europoje tai – ne naujiena. Tiesiogiai skolintis lėšų mes negalime, todėl ir analizavome kitų finansavimo šaltinių galimybę. Jeigu atliktume finansinių paslaugų viešąjį pirkimą, jį laimėjęs bankas dėl vieno ar kito objekto sutartį sudarytų su rangovu. Toks principinis modelis. Lietuvos bankams už paskolas reikia užstatyti kažkokį turtą. Tuo tarpu užsienio bankai praktikuoja, kad firmos įkeičia „Savivaldybės įsipareigojimą apmokėti už atliktus darbus”, – teigė departamento vadovas.
Preliminariais apskaičiavimais, minėti kreditai turėtų būti išduodami dešimčiai ir daugiau metų. „Dar vienas svarbus akcentas – iš užsienio bankų gautas lėšas Savivaldybė galėtų panaudoti, pretenduodama į ES fondų lėšas. Tai padėtų generuoti kitas investicijas į Kauną”, – tikino A.Gineitas. Dažniausiai ES struktūriniai fondai padengia tik dalį projekto sąmatos. Kitas lėšas turėtų investuoti pati Savivaldybė.
Domisi keli užsienio bankai
Pastaruoju metu Kauno savivaldybėje gana dažnai lankėsi „Deutsche bank” atstovai. „Tai ne vienintelis užsienio bankas, kurį domina šis procesas. Kalbėjomės ir su vieno Londono banko specialistais. Kita kalba, ar jie sutiks suteikti tokią paramą, nepažeidžiant miesto skolinimosi limito”, – sakė A.Gineitas.
Valdininkas neslėpė, kad patvirtintas Kauno strateginis planas – gana optimistinis. Jo vertė siekia ne vieną milijardą litų.
„Neturėdami alternatyvaus finansavimo šaltinio rizikuojame, kad šis planas iki 2015-ųjų nebus įgyvendintas. Miesto biudžeto ir skolintų lėšų tikrai nepakaks”, – sakė A.Gineitas.
Arūnas Andriuškevičius