Klaipėdos Baltijos vidurinėje mokykloje dirba lietuvių kalbos mokytoja Areta Tamošaitienė, kuri vasarą nusifilmavo vokiečių filme ir paragavo aktoriaus duonos. Vokiečių filmas „Štiorterbekeris” mokytojai paliko didelį įspūdį. Tai pusiau istorinis filmas apie piratus.
Tačiau mūsų gimtosios kalbos mokytoja vaidino ne piratę, o karalienės pokylio damą.
– Kaip atsidūrėte filmavimo aikštelėje?
– Draugė rado laikraštyje skelbimą ir pasiūlė nuvesti dukrą į atranką. Nuvedusi dukrą, praeiti atranką pabandžiau ir aš. Nusifotografavau ir, praėjusi atranką, patekau aš, o ne dukra.
– Kiek laiko filmavotės?
– Tris dienas.
– Kiek buvo pagrindinių veikėjų filme?
– Jų buvo penki. Keturi vyrai ir viena moteris.
– Turbūt buvo labai įdomu pamatyti profesionalius aktorius. Kas paliko didžiausią įspūdį?
– Labiausiai mane sudomino kaskadininkų triukai. Nieko panašaus nebuvau mačiusi. Jie krito po dūžtančiomis lempomis, šokinėjo ant stalo, kuris buvo apkrautas maistu, ir nė vieno patiekalo nepaliesdami.Tai buvo tikrai labai įspūdinga.
– Ar filmuojantis sužinojote ką nors nauja? Galbūt ką nors išmokote?
– Taip, sužinojau daug. Pamačiau, kaip vyksta visas filmavimas, kaip aktoriai dirba. Filmavausi tik tris dienas nuo penkių ryto iki vėlyvo vakaro, o filme tai atitinka tik apytiksliai 5 minutes.
– Ar tai sunkus darbas?
– Taip, labai sunkus. Filmavausi tik tris dienas, bet labai pavargau. Tos dienos buvo karštos, suknelės storos, šukuosenos sunkios. Buvo labai nepatogu. Todėl įsivaizduoju, kaip pervargo pagrindiniai aktoriai.
– Kaip į tokį jūsų norą filmuotis reagavo artimieji? Ar pritarė tam?
– Reagavo įvairiai, susidomėjo. Jiems taip pat buvo įdomu, kas vyksta filmavimo aikštelėje.
– Vaidino aktoriai lietuviai ar vokiečiai?
– Vaidino vokiečiai, tik masinėms scenoms ar antraeiliams vaidmenims buvo renkami lietuviai.
– Ar dar kartą ryžtumėtės tokiam nuotykiui?
– Manau, kad taip. Tai buvo labai įdomu. Pažvelgti į viską ne žiūrovo, o personažo ar aktorės akimis.
Visas filmo pastatymas truko apie 4 – 5 mėnesius. Buvo įdėta daug darbo ir pastangų, o visą šio darbo rezultatą pamatysime iki Naujųjų metų per TV.
Taigi mūsų mokytojai nėra tokie nuobodūs, kaip daugeliui iš mūsų atrodo. Jie taip pat yra žmonės, kurie patiria įvairiausių nuotykių ir nutikimų. Juos galime išvysti netgi kino teatro ar savo televizoriaus ekrane.
Tad nepasmerkite iš karto mokytojų kaip nuobodžių asmenybių, o pažvelkite į juos giliau ir galbūt pamatysite, kad jie labai įdomūs žmonės. O lietuvių kalbos mokytojai Aretai galime palinkėti tik sėkmės ir toliau stebinti mus tokiais savo netradiciniais pasiekimais.
Jolita Anužytė