Prieš dešimtmetį po Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka” sparneliu susibūrę „Alkiukai” šiandien drąsiai stovi ant kojų ir vadina save suaugusiais. Rytoj kolektyvas kviečia į Žvejų rūmus švęsti ansamblio jubiliejaus ir kasmetės Martyno šventės.
Atsiskyrė nuo tėvų
„Alkiukų” vadovė Elena Šalkauskienė pasakojo, kaip prieš dešimtmetį į „Alkos” repeticijas ir koncertus susirinkdavo nemenkas būrys ir muzikantų atžalų. Jie visi buvo tarsi viena didelė darni šeima. Tada kilo mintis įkurti vaikų grupę. Tačiau, kai E.Šalkauskienė pradėjo skaičiuoti visus „alkiečių” vaikus, paaiškėjo, kad ne grupę, o visą ansamblį reikia steigti. Taip gimė „Alkos” narių vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai”.
Dabar „Alkiukai” – savarankiškas šokančių, grojančių ir dainuojančių vaikų kolektyvas. Su vyresniaisiais „alkiečiais” jie koncertuoja per didžiausias miesto šventes ir festivalius.
Nuo įsikūrimo pradžios ansamblio nariai išmoko groti, per pusšimtį dainų, apie 30 šokių, ratelių, žaidimų.
Keitėsi kartos
Per dešimtmetį ansamblis išugdė ne vieną kartą. Pritrūkus savų „Alkos” atžalų, vadovė pradėjo dairytis į svetimą „daržą”. Buvo paskelbtas priėmimas į ansamblį. Tada norinčiųjų šokti ir dainuoti netrūko. Tačiau, kaip pasakojo E.Šalkauskienė, dauguma vaikų buvo atvesti tėvų, norėjusių, kad jie būtų užimti. „Tie metai buvo labai sudėtingi. Sunkiai gyvenome, didelių programų paruošti nepavyko”, – prisiminimais dalijosi „Alkiukų” vadovė.
Tada ji muzikuojančių ir šokančių vaikų ėmė dairytis muzikos mokyklose, Vydūno vidurinėje mokykloje. Dabar ansamblį lanko trečia karta iš šios mokyklos.
Šiuo metu „Alkiukuose” – daugiau nei dvidešimt vaikų, iš jų trijų tėvai muzikuoja „Alkoje”. Vaikai dienraštį tikino, kad tėvai rinktis folkloro nevertė, jie patys pasirinko šį ansamblį ir nesigaili.
„Alkiukai” turi ir savo veteraną – Aurimą Dulkį, kuris ansamblį lanko nuo pat jo susikūrimo. Jis pasakojo, kad kartais „Alkiukus” apleisdavo, bet visada mielai čia sugrįždavo.
Užmiega dainuodami
„Alkiukų” nariai – labai veiklūs vaikai. Visi jie lanko ir daugiau užsiėmimų – muzikos mokyklas, karatė, gitaros, šokių pamokas ir įvairius būrelius.
Anot vadovės, tokius veiklius vaikus sunku savaitės vidury sukviesti į repeticijas. Todėl repetuoti tenka penktadienio pavakarėmis. Vaikai dienraščiui sakė, kad jie anaiptol nesigaili iškeisdami laiką prie televizoriaus į „Alkiukų” repeticijas ir pasirodymus.
Ansamblis pasigirti gali ne tik dainomis, bet ir nuotykiais. Iškylų ir stovyklų metu šėliodami vaikai vienas kitam į lovas kankorėžių, dilgėlių prikrauna. Mergaitės dalijosi prisiminimais apie koncerto metu ištrūkusias sijonų sagas, pamestus batų raištelius.
E.Šalkauskienė prasitarė, kad kartais scenoje dainuojančius vaikus tenka net… žadinti. „Tai labai gerai matyti vaizdo įrašuose, kai stovi kuris nors išsižiojęs ir įbedęs akis į vieną tašką. Gali jam prieš akis mojuoti, o jis vis tiek nereaguoja”, – juokėsi „Alkiukų” vadovė.
Aurelija Kripaitė