Statybų inspektorių teigimu, Savivaldybės nesirūpina statinių priežiūra
Visoje Lietuvoje yra daugybė neprižiūrimų pastatų, kurių niekas nesiryžta griauti. Vakar Kauno rajono savivaldybėje susirinkę keli šimtai įvairaus rango specialistų tikėjosi išgirsti konkrečių patarimų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) darbuotojų.
Įsigaliojo pakeitimai
Rajono savivaldybėje lankėsi VTPSI viršininkė Gražina Lygnugarienė, Statinių naudojimo priežiūros skyriaus vedėjas Bronislovas Dasevičius, Valstybinės priežiūros normų skyriaus vyr. specialistas Vytautas Sūdžius, Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas.
Kaip sakė B.Dasevičius, dar 1994 metais statinių priežiūros funkcijos buvo priskirtos savivaldybėms. „Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, ir dabar statinių priežiūra vykdo ir kiti viešojo administravimo subjektai.
„Deja, yra aišku, kad iki šiol Savivaldybės nevykdė pastatų priežiūros. Žinoma, taip buvo ir dėl to, kad nebuvo įstatymų bazės, kuri leistų koordinuoti veiksmus”, – sakė B.Dasevičius. Vėliau jis išvardijo keliasdešimt įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais turėtų vadovautis statinių naudotojai.
Pasigedo konkretumo
Kai kurie seminaro dalyviai renginiui įpusėjus ėmė murmėti, kad nieko naujo nesužinojo. „Kol kas mes girdime tik beletristiką. Mums skaito įvairių įstatymų pavadinimus, tačiau kokia iš to nauda?” – stebėjosi seminaro dalyviai.
Lapių seniūnas Rimantas Stankus sakė, kad ne tik jo, bet ir kitose seniūnijose yra daug apleistų pastatų. „Jų šeimininkai tik numanomi ar nežinomi. Stovi daug apgriuvusių buvusių kolūkių, tarybinių ūkių pastatų. Mes būtume suinteresuoti juos nugriauti, tačiau nesiryžtame: o jeigu ims ir atsiras pastato savininkas?” – sakė jis.
Anot seniūno, apleisti pastatai stūkso jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau tik dabar pradėta svarstyti, ką su jais daryti. „Susidomėjimas kilo todėl, kad šalyje tapo intensyvesnė prekyba žeme, vis daugėja norinčiųjų įsigyti sklypus”, – mano R.Stankus.
Niekas negriaunama
Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojai negalėjo pasakyti, kiek rajone yra apleistų ir bešeimininkių pastatų. Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus darbuotoja Dalė Verbickienė teigė, kad seminaras tam ir surengtas, kad statinius prižiūrinčios institucijos ir asmenys gautų daugiau informacijos.
„Kodėl nė vienas pastatas nėra nugriautas? Nauja tvarka įsigaliojo nuo šių metų. Norint pastatą griauti, iš pradžių reikia jį pripažinti bešeimininkiu, tai gali padaryti tik teismas savo sprendimu. Prieš tai reikia paskelbti viešai apie apleistą turtą, kad ieškomi jo savininkai. Tas procesas tik prasideda”, – sakė D.Verbickienė. Ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Lina Ratiukienė teigė, kad rajone žinoma dešimt atvejų apie bešeimininkį turtą. „Čia reikėtų kalbėti ne apie atskirus pastatus, bet teritorijas. Dauguma apleistų pastatų yra buvusių kolūkių teritorijose”, – sakė ji.
Iki šiol teismai, svarstydami ieškinius dėl savavališkų statinių nugriovimo, dažniausiai įpareigodavo statytojus visų pirma pamėginti suderinti statybos dokumentaciją. Savavališkų statybų vykdytojai teismo sprendimus panaudodavo įteisinti statybai.
„Negalime sakyti, kad ir mums visiškai aišku, kaip bus įgyvendinta nauja tvarka”, – pripažino G.Lygnugarienė.
Dainoras Lukas