Buvęs Latvijos premjeras, dabar šios šalies parlamento Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Indulis Emsis išskirtiniame interviu „Respublikai” teigė, kad Latvijoje veikia antivalstybinės struktūros. Viena iš jų – prieštaringai vertinamas milijardieriaus Džordžo Soroso (George Soros) fondas.
Latvijos politikas tvirtino, kad antidemokratinių struktūrų strategija – susilpninti vietos valdžią ir perimti manipuliavimą ja.
Paklaustas, kokie yra Dž. Soroso fondo ketinimai, I. Emsis kalbėjo apie egzistuojančias nevyriausybines organizacijas, kurių tikslai ne visada lojalūs Latvijai.
„Mes Latvijoje jaučiame, kad negalime ignoruoti tokių tinklų egzistavimo. Kaip pavyzdį galiu pateikti turtingų verslininkų, turtingų įmonių domėjimąsi visokiais fondais. Jie stengiasi organizuoti fondus, kad per juos galėtų platinti savo idėjas ir siekti savų tikslų”, – „Respublikai” sakė politikas.
I. Emsis priminė, kad kontroversiškos reputacijos verslininko Boriso Berezovskio apsilankymo metu Latvijos valdžia nutarė paskelbti šį asmenį persona non grata.
„Mums šis vizitas buvo atspirties taškas apmąstymams. Analizavome jo aplinkybes, tikslus”, – sakė politikas. Paklaustas apie analizės rezultatus I. Emsis tvirtino, jog tokie žmonės ieško atspirties taško.
„Kalbu ir apie Dž. Soroso fondą, kuris buvo sukurtas 1990 metų pradžioje. Jo veikla iki šiol nekėlė ypatingų rūpesčių, bet jeigu pažvelgsime į praeitį, šio fondo pagrindinė persona gana skandalinga”, – pridūrė Latvijos nacionalinio saugumo komisijos vadovas.
Pasak I. Emsio, Dž. Sorosą nuolat lydi finansiniai skandalai, jo finansinių išteklių šaltiniai yra mažų mažiausiai ginčytini. „Galima ginčytis ir dėl šių resursų panaudojimo tikslų mūsų šalyje”, – sakė politikas.
Paklaustas, kokiais faktais rėmėsi teigdamas, kad Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltą įvykdė su Dž. Sorosu susiję žmonės, I. Emsis pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad prezidento apkaltą Lietuvoje lėmė ne tik šalies vidaus reikalai.
„Manau, kad ten buvo įtakos ir iš išorės. Tai ne tik užsienio politikos reikalas, bet ir mano minėtų struktūrų interesas”, – pabrėžė „Respublikos” pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl tik dabar viešai prabilo apie įtarimą keliančių fondų veiklą, politikas sakė: „Todėl, kad Prancūzijoje nesiliauja riaušės. Nemanau, kad jos prasidėjo be priežasties. Esu įsitikinęs, kad ten veikia tam tikros struktūros, turinčios tam tikrų tikslų. Mes tiesiog privalome būti budrūs”.
Pasak I. Emsio, tokių struktūrų įtaka labiausiai jaučiama besikuriančiose demokratijose, nes čia nepakankamai plėtotas apsaugos mechanizmas. „Tačiau ir senosios Europos šalys negali jaustis saugios”, – pridūrė politikas.
Latvijos nacionalinio saugumo komisijos vadovo nuomone, valstybės valdžios silpnumas šioms struktūroms teikia daug pranašumų ir galimybių. Pirma, tai – pinigai, antra – įtaka idėjoms ir visuomenės mąstymui.
„Norėčiau priminti ir jau minėtą pamatinį siekį – inicijuoti visuomenėje nepasitenkinimą ir tokiu būdu daryti įtaką valdžios sprendimams, siekti savo tikslų”, – sakė I. Emsis.
Paprašytas tiksliau įvardyti milijardierių fondų tikslus, politikas apibendrino: „pagrindinis jų siekis – susilpninti valdžią, kad netrukdomai būtų galima užsiimti nešvaria veikla”.
74 metų Dž. Sorosas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, niekada neslėpė savo politinių ambicijų.
Ekspertų teigimu., jis daug prisidėjo prie revoliucijų buvusioje Jugoslavijoje, Gruzijoje bei Ukrainoje. Milijardierius pats didžiavosi, kad Gruzijoje ne be jo pagalbos įvyko revoliucija. Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė atvirai kalbėjo apie tai, kad revoliucionieriai buvo finansuojami per Dž. Soroso remiamas institucijas.
Manoma, kad dabar Dž. Sorosas siekia nuversti Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką, tam naudodamas savo finansuojamas struktūras Lietuvoje bei Latvijoje.
Vienintelė revoliucija, kuri jam nepavyko, – JAV prezidento rinkimai. Dž. Sorosas kovai su prezidentu Džordžu V. Bušu (George W.Bush) skyrė ne tik visą savo politinę energiją, bet ir 75 mln. JAV dolerių, tačiau pralaimėjo.
Dž. V. Bušas vis dėlto įveikė Dž. Soroso remtą demokratą Džoną Kerį (John Kerry). Dž. Sorosas visuomet buvo vertinamas prieštaringai. Jis išgarsėjo spekuliuodamas prieš Didžiosios Britanijos centrinį banką, kai privertė devalvuoti svarą ir iš to uždirbo milijardą. Dž. Sorosas nemėgstamas ne tik Europoje, bet ir Azijoje, kur spekuliuodamas valiutomis sukėlė pačią didžiausią krizę.
Dž. Soroso finansuojami „atviros visuomenės” fondai veikia 50 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Dž. Soroso įtakos sferos driekiasi nuo Afrikos, buvusių sovietinių respublikų ir Vidurio bei Rytų Europos iki Azijos ir Lotynų Amerikos. Dž. Sorosas per savo fondus nuo 1987 metų iki 1997 metų paaukojo 1,5 milijardo JAV dolerių.
2005-11-09 12:21