„Mažeikių naftos” pirkėjams teks paisyti visų koalicinės Vyriausybės narių užgaidų
Prasidėjusio derybų maratono dėl „Mažeikių naftos” akcijų kontrolinio paketo perpardavimo starte – siurprizai. Drauge su formalaus ministrų kabineto palaiminimo tebelaukiančia derybininkų grupe vakar surengtame susitikime su aukščiausiais Rusijos – Didžiosios Britanijos koncerno TNK-BP vadovais dalyvavo ir du koalicinės tarybos nariai: Viktoras Uspaskichas bei Kazimira Prunskienė. Teoriškai jie turėjo iš pirmų lūpų išgirsti pasiūlymus, kuriuos į Lietuvą specialiu reisu atskraidino pats TNK-BP prezidentas Robertas Dadlis. Praktiškai – pristatyti savus reikalavimus.
Mažeikiams – naują verslą
Po valandą trukusių pusryčių premjeras Algirdas Brazauskas lakoniškai papasakojo apie klausimus, aptartus su TNK-BP vadovais.
„Kalbėjome apie ekonominius dalykus, gamyklos techninio lygio pakėlimą, giluminį naftos perdirbimą ir t.t. Antras dalykas, į kurį mes atkreipėme dėmesį – galimybės vystyti naftos chemiją, nes Mažeikiuose tam yra visos reikiamos sąlygos. Nors TNK-BP dabar šiuo verslu nebeužsiima ir specializuojasi siauresnėje srityje, mes norėtume pritraukti investicijų ir į šią veiklą. TNK-BP sutiko, kad „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos aikštelėje gali būti vystoma naftos chemija, nors neįsipareigojo investuoti į šią pramonę”, – dėstė A.Brazauskas
Vyriausybės vadovas čia pat užsiminė, kad naujasis verslas galėtų būti vystomas kartu su kitais partneriais, galbūt su Austrijos bendrove „Baltic Holding”, kuri jau yra pateikusi savo pasiūlymus.
„Nematau čia nieko blogo. Gavome oficialiai iš „Baltic Holdingo” pasiūlymus dėl naftos chemijos, mes juos turime, ir Ūkio ministerija turi. Labai konkrečius, kur išdėstyta, kokie produktai galėtų būti gaminami, kokiais kiekiais”, – dėstė A.Brazauskas.
Priminsime, kad „Baltic Holding” visiškai neseniai buvo siejama su Rusijos dujų milžine „Gazprom” ir vadinama viena realiausių pretendentų įsigyti „Jukos” valdomą „Mažeikių naftos” akcijų paketą. Ši kompanija tvirtino esanti pasirengusi garantuoti naftos tiekimą (iki 15 mln. tonų per metus) Lietuvos įmonei, investuotų į ją apie 4 mlrd. litų bei inicijuotų papildomą naftos chemijos objekto statybą. „Baltic Holding” savo palankumą atvirai rodė ir V.Uspaskichas, pareiškęs, jog palankiai vertintų Austrijoje registruotos bendrovės jungimosi galimybes su potencialiu „Mažeikių naftos” pirkėju. Tačiau rugsėjo pabaigoje „Baltic Holding” kiek netikėtai pareiškė atsisakanti dalyvauti kovoje dėl „Mažeikių naftos”. Kai kurie apžvalgininkai jau tada spėjo, jog toks „Gazprom” bičiulių žingsnis tėra blefas.
Pats V.Uspaskichas, klausiamas, ar naftos chemijos verslo vystymo idėjos autorius yra jis, nuo aiškaus atsakymo vakar išsisuko.
TNK-BP prezidentas R.Dadlis, komentuodamas šią idėją, pakartojo, kad jų kompanija palaipsniui traukiasi iš naftos chemijos rinkos, tačiau pripažino, kad „gera gamykla gamina geros kokybės žaliavą naftos chemijai” bei kad „yra sąlygos šalia „Mažeikių naftos” vystyti naftos chemijos pramonę”.
R.Dadlis teigė, jog įsigijusi „Mažeikių naftą”, TNK-BP neatmeta galimybės įmonės teritorijoje plėtoti naftos chemijos verslą, to pageidauja Lietuvos pusė.
Kaina nežinoma
Kalbėdamas apie tiesioginį savo vizito tikslą – ketinimus įsigyti „Mažeikių naftos” akcijas, R.Dadlis patikino, kad kol kas apie sumą, kurią TNK-BP yra pasirengusi pakloti už perdirbimo įmonę, niekas nekalba. Jis patvirtino tik tai, kad TNK-BP ekspertai lankėsi „Mažeikių naftoje” ir įvertinę įmonės techninę būklę, pateikė geras išvadas. Svečias taip pat nurodė, kad ketina pirkti ir „Jukos”, ir Vyriausybės valdomas „Mažeikių naftos” akcijas (iš viso maždaug apie 74 proc. akcijų) bei kad į šios įmonės modernizavimą investuotų apie 300 mln. JAV dolerių.
„Mes labai rimtai žiūrime į „Mažeikių naftos” investicijų projektą, pateikėme praktišką ir konkretų veiksmų planą, kurį darbo grupės galės toliau įgyvendinti. Negaliu pasakyti, kiek užtruks derybų procesas, nes yra specifinių klausimų, kuriuos kiekviena pusė turi išspręsti. Bet manau, kad procesas neturėtų užtrukti nei iš Vyriausybės, nei iš mūsų pusės ir tikiuosi, bus galima greitai susitarti”, – po susitikimo sakė R.Dadlis.
Ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius savo ruožtu prognozavo, jog pasiūlymai dėl „Jukos” valdomų „Mažeikių naftos” akcijų paketo bus pateikti paskutinę akimirką – lapkričio 10 dieną.
Susitikime dalyvavusi K.Prunskienė teigė, jog kol kas svarbiau išsiaiškinti, ar prasidėjusios derybos su TNK-BP neturės neigiamų padarinių Amsterdame vykstantiems teismo procesams, naftos tiekimui į Mažeikius ir pan.
Vakar susitikimuose Vilniuje dalyvavęs TNK-BP vykdantysis direktorius Germanas Chanas kalbėdamas su žurnalistais pripažino, kad, nors ir pradedamos derybos su Lietuvos Vyriausybe, TNK-BP ir toliau dalyvauja galimo Mažeikių bendrovės pirkėjo parinkimo procese Rusijos koncerne „Jukos”.
„Einame dviem keliais, eisime ir trimis, jei reikės. Viską, kas bus parduodama, pirksime”, – patikino G.Chanas.
Amsterdame – mūšis dėl Lietuvos
A.Brazauskas vakar taip pat patvirtino, kad visi reikiami įgaliojimai derėtis dėl „Mažeikių naftos” darbo grupei bus suteikti trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Šiai grupei vadovaus ministras Kęstutis Daukšys, o jam talkins N.Eidukevičius ir premjero patarėjas Saulius Spėčius. Ši grupė atstovaus mūsų šaliai Amsterdamo teisme ir pareikš valią, jog Lietuva, kaip „Mažeikių naftos” akcininkė, turi dalyvauti parenkant būsimus „Jukos” valdomų „Mažeikių naftos” akcijų pirkėjus.
„Lapkričio 9-10 dienomis Amsterdamo teisme bus svarstomas „Jukos” ieškinys nuimti areštą, kad jie galėtų laisvai disponuoti akcijomis. Tik tada gali prasidėti kiti veiksmai dėl jų visų potencialių pirkėjų, jų akcijų ir, suprantama, dalyvaujant Lietuvos Vyriausybei. Teismo procesui daryti įtakos mes negalime, kad ir koks būtų jo sprendimas. Bet Lietuva turi pasiųsti signalus, galbūt iki mūsų atstovavimo Amsterdamo teisme, pasamdant ten advokatus”, – kalbėjo premjeras.
A.Brazauskas patvirtino, kad ypač daug kas paaiškės lapkričio 9-10 dienomis, kai Amsterdamo teismas išnagrinės „Jukos” ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą areštuoti šios kompanijos antrinių įmonių turtą, įskaitant „Mažeikių naftos” akcijas. Nuo šio teismo sprendimo priklausys derybų dėl „Mažeikių naftos” taktika. Lapkričio 21 dieną Amsterdamo teismas turėtų paskirti ekspertus, kurie jį konsultuos ieškant būdo, kaip už didžiausią kainą parduoti šioje šalyje registruotą „Jukos” turtą, įskaitant ir „Mažeikių naftos” akcijas.
Naujienų agentūra Elta vakar citavo Rusijos verslo dienraštį „Vedomosti”, kuris pranešė esą Amsterdamo teismas antradienį sujungė „Juganskneftegaz” ir „Menatep” bei bankų kreditorių ieškinius prieš „Jukos”. Bendras ieškinys bus nagrinėjamas lapkričio 21 d.
„Ieškovai yra skirtingose barikadų pusėse, tačiau vienas jų tikslas yra bendras – neleisti „Jukos” pačiai parduoti savo užsienio aktyvų”, – rašo „Vedomosti”.
„Group Menatep” generalinis direktorius Timas Osbornas ta proga pareiškė manąs, kad įtikinti Olandijos teismą, jog turi teisę „Juganskneftegaz” reikšti pretenzijas, bus sunkiau nei Rusijos.
„Group Menatep” ir bankai turi teisę reikalauti grąžinti paskolas. Tokią teisę patvirtino užsienio šalių teismai. Tuo tarpu „Juganskneftegaz” be Rusijos teismo sprendimo neturi jokio pagrindo”, – sakė T.Osbornas.
Kazachų koziris – naftos gavyba
Vakar po pietų ūkio ministras „Mažeikių naftos” ateitį aptarinėjo ir su Kazachstano valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Kazmunaigaz” atstovais bei šios šalies ambasados Lietuvoje darbuotojais.
„Kazmunaigaz” prekybos namų generalinis direktorius Diasas Suleimenovas teigė, jog „Kazmunaigaz” siūlo plačiau kalbėtis apie šio verslo vystymą ir neatmeta galimybės ateityje įtraukti Lietuvą į naftos gamybą Kazachstano Kaspijos jūros regione”.
„Mes galėtume kartu – „Kazmunaigaz” ir „Mažeikių nafta” – pateikti paraišką Kazachstano vyriausybei dėl naftos žvalgybos, o sėkmės atveju – dėl gavybos. Be to, „Kazmunaigaz” pagal šalies įstatymus turi prioritetinę teisę gauti tokius plotus”, – kalbėjo D.Suleimenovas.
Paprašytas įvertinti kazachų kompanijos perspektyvas varžybose dėl kontrolinio „Mažeikių naftos” akcijų paketo, svečias tikino, jog šios galimybės „itin aukštos”.
„Galiu garantuoti, kad pasiūlysime labai gerą kainą. Be to, skirtingai nuo Rusijos naftos kompanijų, turime ilgalaikę vyriausybinio lygio sutartį su Rusijos naftos vamzdynus valdančia bendrove „Transneft”, užtikrinančia 12 mln. tonų naftos tranzitą per metus. Kitos kompanijos dėl šių dalykų derasi kiekvieną ketvirtį”, – „Kazmunaigaz” privalumus vardijo D.Suleimenovas.
N.Eidukevičius, komentuodamas kazachų pateiktus pasiūlymus, patvirtino, kad tai yra įdomi idėja.
„Konkrečiai kalbėti apie tai anksti, bet pagalvoti tikrai yra apie ką. Šiuo metu būtų nekorektiška sakyti, jog tai suteikia kokių nors ypatingų privalumų „Kazmunaigaz”. Manau, kad tai atskiri investiciniai projektai, kuriuos dar reikės gerai išanalizuoti. Bet kokiu atveju Lietuvos santykiai su Kazachstanu labai geri ir nenutrūks, kad ir kaip baigtųsi derybos dėl „Mažeikių naftos”. Kol kas visų pretendentų galimybės yra panašios ir visiems jiems reikia stengtis kuo geriau jomis pasinaudoti”, – sakė N.Eidukevičius.
D.Suleimenovas, nesileisdamas į detales teigė, jog pirmajame etape bendrovė sieks įsigyti 53,7 proc. „Jukos” valdomų „Mažeikių naftos” akcijų, o kitus sprendimus priims po lapkričio 10-osios.
Renaldas Gabartas