Vakar piketus prie Vyriausybės ir Seimo surengę teisėsaugos pareigūnai ketina ir toliau tęsti akcijas, jei į jų reikalavimus nebus atsižvelgta.
Šias įspėjamąsias akcijas surengę Lietuvos pareigūnus ir valstybės tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos nariai siekia susigrąžinti pareigūnams nesumokėto darbo užmokesčio dalį, taip pat reikalauja padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą bei nemažinti pensijų.
„Norime atgauti tai, ką mes uždirbome ir ko neatiduoda. Antra, mes norime pajusti tą materialinę gerovę, apie kurią girdime, kurią matome per televiziją. Trečia, žiūrime į ateitį ir nenorime, kad į pensiją kuo greičiau išeitų patyrę žmonės”, – sakė vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Artūras Navaitis.
Į piketus susirinkusios kelios dešimtys policijos, muitinės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, pasienio pareigūnų bei valstybės tarnautojų tikisi, jog šios įspėjamosios akcijos bus veiksmingos ir atkreips valdžios dėmesį į jų problemas.
Jei derybos su Vyriausybe neduos norimų rezultatų, teisėsaugininkai protesto akcijas ketina tęsti ir toliau. „Yra patvirtintas tolesnių veiksmų planas, kuris numato ne tik šio, bet ir kitų mėnesių veiksmus. Mes tikslingai sieksime savo tikslo”, – žurnalistams teigė A. Navaitis.
Anot jo, tik sulaukus konkretaus Vyriausybės kvietimo derėtis, protesto akcijos galėtų būti sustabdytos. Tačiau A. Navaitis teigė jokio oficialaus kvietimo sėsti prie derybų stalo kol kas negavęs.
„Tai, kad kažkas kažkur kažkam paskambino, ar vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius su premjeru Algirdu Brazausku susitarė, kad kažkas su kažkuo derėsis, dar nieko nereiškia. Jei bus konkretus kvietimas, konkrečiai ateis ir pasakys „Einame, šnekamės”, taip, tada žiūrėsime”, – sakė jis.
Teisėsaugos pareigūnai reikalauja skaičiuojant atlyginimus nuo kitų metų taikyti 550 litų minimalią mėnesio algą ir iki spalio 30 dienos nustatyti tvarką, pagal kurią pareigūnams būtų grąžinta 2002-2004 metais nesumokėta darbo užmokesčio dalis.