Michailas Chodorkovskis perkeltas į prastesnę kamerą, kur negalės žiūrėti televizoriaus ir skaityti laikraščių, tačiau turės malonumą bendrauti su dar 11 „zekų”.
Teigiama, kad privilegijos (vienutė su prieiga prie žiniasklaidos) atimta už Kremliaus kritiką, kuri kelia įtarimų, jog taip gerai to paties Kremliaus išreklamuotas buvęs magnatas savo įvaizdį investuos per rinkimus.
Toks M. Chodorkovskio kankinimas turėtų sukelti visos, o ypač Lietuvos, demokratinės visuomenės pasipiktinimą. Juk, kaip teigia už užsienio politiką atsakingo Valdo Adamkaus bendraminčiai, Rusijoje Lietuva neturi kitų sąjungininkų, išskyrus tuos Kremliaus persekiojamus oligarchus.
Taigi kas nors dabar turi atsistoti ant statinės ir pagailėti M. Chodorkovskio, su kuriuo susidorojo Kremliaus „kagėbistai”.
Ir, žiūrėkite, – koks sutapimas! Atsistojo ir pasisakė mūsų Valstybės saugumo departamentas, kuris tą pačią dieną, kai M. Chodorkovskis kraustėsi į kitą kamerą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kėdainių oligarcho Viktoro Uspaskicho išsilavinimo. Tirs, ar jis nepamelavo teigdamas, kad yra ne suvirintojas, o tikras rusiškos prabos ekonomistas.
Jau ir šiandien aišku, kad V. Uspaskichas to išsilavinimo neturi (išsilavinęs žmogus su valstybe nesielgia kaip su suvirinimo aparatu), todėl jam bus pateiktas kaltinimas melavus saugumui, kai jis kreipėsi dėl teisės dirbti su valstybės paslaptimis, ir todėl V. Uspaskichui bus iškelta baudžiamoji byla.
Lietuva – ne Rusija, todėl V. Uspaskichas nesės, kaip nesėdo ir toks Rolandas Paksas, kuris buvo teisiamas už panašius nusižengimus valstybės paslaptims.
Tačiau eksparlamentaro ir eksministro dalyvavimas rinkiminėje kovoje bus ženklai apribotas pasiaiškinimais, ar jis susipažinęs su ekonomikos teorijomis, ar ne. Daugiausiai diskutuos vienas toks politologas, banalybių meistras, kuris tikrai tikrai Maskvoje baigė mokslinio komunizmo studijas, turi diplomą ir todėl dabar gali labai išsamiai pasisakyti apie demokratinius procesus Lietuvoje. Kietai ir be variantų. Taip, kaip jį mokė Maskvoje – dogma yra dogma.
Bet ne tai džiugina ir teikia vilties. Savo grožiu baugina rusiškų ir lietuviškų procesų simetrija ir dėsningumai. M. Chodorkovskio, kuris iš pradžių buvo Vladimiro Putino globotinis ir pažiba, vagiliavimą Kremlius pastebėjo tik tada, kai šis sugalvojo pinigus paversti valdžia. Kremliaus valdžia. Pareiškė kaip ta boba su gelda: „Nebenoriu būti bajorienė, noriu būti pasaulio karalienė, ir kad auksinė žuvelė man tarnautų”. Ir tada po metų pabudo kameroje su dar 11 „zekų”. Kas buvo toji „auksinė žuvelė”? Ogi „kagėbistai”, kurie Rusijoje jau senokai pasiėmė valdžią.
V. Uspaskichas iki pat to momento, kai sugalvojo atlikti tą patį stebuklą – nežinia kokius savo pinigus paversti valdžia, irgi nebuvo laikomas blogu vaikinu. Važinėjo sau po Kėdainius nepažindamas stabdžių pedalo, vežiojo pinigų lagaminus ir nemokėjo mokesčių, o konservatorių valdymo laikais savo turtus dar ir legalizavo.
Praregėjimas mūsų politikus ištiko tik dabar, kai V. Uspaskichas sugalvojo paveržti valdžią iš visų, net ir Algirdo Brazausko.
Vilnius – ne Maskva, todėl iš pradžių tikėtasi reikalą sutvarkyti „demokratiniais procesais”, t.y. viešinant vos įskaitomus, per kelis fakso aparatus perėjusius dokumentus, liudijančius išskirtinį V. Uspaskicho savanaudiškumą.
Aptūpę tą popierių politikai sutelkė visus savo aktorinius sugebėjimus, kad pavaizduotų šviežią nuostabą. O juk iš tiesų daug metų žinojo, kas toks tas Viktoras ir koks jo požiūris į Lietuvos įstatymus, tačiau nieko nedarė, nes nelaikė to vos lietuviškai pralemenančio vyriuko kokia nors grėsme savo politinei padėčiai.
Dabar, kai V. Uspaskichas pareiškė pretenzijas į didžiąją dalį valdžios, staiga buvo susigriebta.
Vėl pasikartosiu, Lietuva – ne Rusija. Mūsų prezidentas ne koks nors „kagėbistas”, todėl čia neįmanoma taip efektyviai ir mikliai „nubuožinti” oligarchą. Tačiau kaip ir Maskvoje, taip ir Vilniuje, reikalai pajuda tik tada, kai reikalo imasi jie. Tiksliau – jis. KGB rezervisto vadovaujamas Valstybės saugumo departamentas. Ir dabar tegul atsistoja tie, kurie sakė, kad Arvydą Pocių reikia išmesti!
Pasiaiškinkite, žmonės, ir pagalvokite: kur mes dingsime be KGB rezervisto įgūdžių ir miklumo? Kas mus apgins nuo visokių priešų? Šiandien – nuo V. Uspaskicho, rytoj – nuo Kazimiros Prunskienės ir t.t?
Rusiška mokykla yra gera mokykla. Jokie vietiniai „Salamakakinai” ten net patarnauti netinka.
Rusiškų ir lietuviškų procesų simetrija: M. Chodorkovskio vagiliavimą Kremlius pastebėjo tik tada, kai šis sugalvojo pinigus paversti valdžia; V. Uspaskichas iki tol, kol sugalvojo atlikti tą patį, irgi nebuvo laikomas blogu – praregėjimas ištiko tuomet, kai jis irgi sumanė paveržti valdžią…
Rūta Grinevičiūtė