Triskart balsavęs Seimas apsisprendė vis dėlto tirti A. Brazausko šeimos verslą

Rytiniame Seimo posėdyje parlamentarai, nutarę nesudaryti Seimo laikinosios komisijos, tirsiančios Premjero Algirdo Brazausko šeimos verslą, popietiniame posėdyje, perbalsuodami šį sprendimą nutarė vis dėlto tokią komisiją sudaryti.

Perbalsuoti šį sprendimą pareikalavo opozicinės Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų, Liberalų demokratų ir mišri Seimo narių grupė.

Popietiniam posėdžiui pirmininkaujantis Liberalų frakcijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius paskelbė, kad už komisijos sudarymą pakartotinai balsavo 54 Seimo nariai, 24 buvo prieš, 29 parlamentarai susilaikė.

Esant mažam balsų skirtumui Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai atstovaujantis Bronius Bradauskas pasiūlė trečią kartą perbalsuoti komisijos sudarymo klausimą.

Trečią kartą nutarimo projektui, kuriame siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją A. Brazausko šeimos verslo skaidrumui ištirti po pateikimo pritarė 54 Seimo nariai, 27 buvo prieš, 26 Seimo nariai susilaikė.

Sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją A. Brazausko šeimos verslo skaidrumui ištirti yra audringų Seimo narių ginčų rezultatas, dėl procedūrinių dalykų buvo sukviesta ir seniūnų sueiga. Kai kurie politikai plojimais sveikino balsavimo rezultatus, kiti neslėpė pasipiktinimo. Vertindamas Seime vykusius balsavimus dėl šios komisijos sudarymo Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai atstovaujantis Kazys Bobelis apibūdino tai trumpai „kaip cirką”.

Antradienio rytiniame Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai tirti A. Brazausko šeimos narių verslo skaidrumą. Tuomet opozicijos lyderio, Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktam nutarimo projektui dėl šios laikinosios tyrimo komisijos sudarymo pritarė 33 Seimo nariai, 33 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

Pirmą kartą balsuojant Seimo narių neįtikino A. Kubiliaus argumentai, kad premjero šeimos veiklos aspektas turi būti išskaidrintas iki galo, kad visuomenė yra nusipelniusi gauti atsakymus į visus iškilusius klausimus. Atsakydamas į tai Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas pažymėjo, kad šeimos verslų yra ir daugiau, ir galima būtų pasižiūrėti, ar jų veikla neprieštarauja įstatymams. Politikas teigė nesuprantąs kolegų iš dešiniosios pusės, kurie, anot jo, nesugeba perskaityti spaudoje paskelbtus teisininkų atsakymus į konkrečius klausimus.

Projektą pateikęs A. Kubilius tvirtino, kad valdančioji dauguma negali atimti iš parlamentinės mažumos teisės sudaryti tyrimo komisiją ir ji , remiantis Statutu, turi būti sudaryta automatiškai, nes „Statuto laužymas prilygsta priesaikos sulaužymui”.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius akcentavo būtinybę ištaisyti tarpusavyje prieštaraujančias Seimo statuto normas ir pakvietė kol kas laikytis įprastos tvarkos, kai tyrimo komisijos buvo sudaromos automatiškai.

Tačiau posėdžiui pirmininkaujantis Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pasiūlė apsispręsti dėl komisijos sudarymo balsuojant, nes, jo duomenimis, konservatorių laikais yra buvęs precedentas, kai sudarant tyrimo komisiją dėl biudžeto lėšų švaistymo irgi buvo pasiūlyta balsuoti.

Č. Juršėnas teigė neketinantis atsižvelgti į opozicijos raginimus perbalsuoti šį nutarimo projektą. „Perbalsavimui šio klausimo neteiksiu, tegul jie kreipiasi aukščiau, pavyzdžiui, į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, į Konstitucinį Teismą”, – Eltai po pirmojo balsavimo sakė Č. Juršėnas.

Antradienį Seimas taip pat priėmė Seimo vicepirmininko Č. Juršėno pasiūlytą protokolinį nutarimą, kuriame Seimo valdybai pavesta sudaryti darbo grupę, rengsiančią Statuto pataisas. Šios pataisos turėtų pašalinti dabar esančius prieštaravimus tarp atskirų Seimo statuto normų, reglamentuojančių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą.

ELTA primena, kad komisijos sudarymo iniciatoriai siūlo ištirti buvusio „Draugystės” viešbučio privatizavimo aplinkybes ir įvertinti, ar vykstant privatizavimo procesui nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi siekiant sau ir kitiems asmenims naudos.

Siūloma išnagrinėti, ar dabartinei Premjero žmonai, Vilniaus miesto tarybos narei Kristinai Brazauskienei ir jos šeimos nariams įsigyjant 38 proc. viešbučio akcijų iš bendrovės „Ordos Limited” nebuvo pažeisti tuo metu galioję įstatymai ir ar už akcijas sumokėta pinigų suma atitiko jų rinkos vertę.

Antradienį teisininkai savo išvadose paskelbė, jog tikėtina, kad Kristina Brazauskienė daugiau kaip trečdalį „Draugystės” viešbučio akcijų įsigijo už ne mažesnę kaip rinkos kainą.

„Tikėtina, jog turto vertintojams įvertinus 2004 metų „Draugystės” viešbučio rinkos vertę, būtų nustatyta, kad K. Brazauskienė nusipirko iš Didžiosios Britanijos įmonės „ORDOS Limited” 6779 paprastąsias vardines bendrovės akcijas (38,73 proc.) už ne mažesnę nei tuo metu buvusią bendrovės akcijų rinkos vertė kainą”, – „Respublikoje” cituojama Vilniaus advokatų kontoros SPES advokato Zigmo Pečiulio ir jo padėjėjo Aivaro Raišučio išvada.

Privatizavimas, pasak teisininkų, vyko 1994-2000 metais pagal atitinkamų privatizavimo etapų metu galiojusių teisės aktų reikalavimus – suteikiant pirmumo teisę pasirašyti akcijas privatizuojamos įmonės darbuotojams viešo konkurso arba viešo aukciono būdu.

Pardavimą, jų teigimu, kontroliavo kolegiali privatizavimo komisija ir Valstybės turto fondas. Privatūs akcininkai, pasak teisininkų, akcijas perleisdavo ar parduodavo šalių sutarimu, ir nė vienas sandoris teismine tvarka užginčytas nebuvo.

Aplinkybė, kad Kristina Butrimienė (dabar K. Brazauskienė – ELTA) kaip viešbučio savininkė pasinaudojo jai įstatymu suteikta pirmumo teise ir įsigijo smulkiųjų ar stambiųjų akcininkų parduodamas akcijas, anot teisininkų, yra pateisinama.

2005-11-08 16:26

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.