Ir griežtesnė tvarka ne visada veiksminga nuo šunų agresijos

Pasaulyje žinoma daugiau nei pustrečio šimto šunų veislių. Vis dar daug dėmesio sulaukia agresyvūs koviniai šunys. Vieniems jie reikalingi įvairioms pramogoms, kitiems – namams ir turtui saugoti… Lietuvoje šios paskirties keturkojų veisimo ir laikymo tvarka gerokai suvaržyta, o šunų kovos draudžiamos.

Nuo šunų agresijos saugo griežtesni įstatymai

Nors kovinių šunų Lietuvoje nedaug, teisėtvarkininkams ir veterinarijos specialistams vos ne kasdien tenka narplioti konfliktines situacijas. Ne tik nuo kovinių, bet ir nuo kitų, dažniausiai palaidų, menkai prižiūrimų šunų, neretai nukenčia žmonės. Vien pernai Lietuvoje buvo apkandžiota beveik 9 tūkstančiai gyventojų. Apie 40 proc. nukentėjusiųjų prevencijos sumetimais prireikė skiepyti nuo pasiutligės.
Daugėjant nelaimingų atvejų, atsakingos institucijos ryžosi imtis griežtesnių priemonių, kad sutramdytų suįžūlėjusius agresyvių šunų savininkus. Prieš keletą metų Vyriausybė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Vidaus reikalų ministeriją buvo įgaliojusi papildyti kai kurių įstatymų nuostatas, griežtinančias gyvūnų globos ir laikymo sąlygas. Joms įsigaliojus, turėjo ne tik sugriežtėti šunų laikymo tvarka, bet ir patys pažeidėjai sulaukti kur kas rimtesnių ir didesnių baudų.
Netrukus po Vyriausybės siūlymų ir rekomendacijų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino visuomenei pavojingiausių, agresyvių šunų veislių sąrašą. Jame nurodyta, jog į Lietuvą uždrausta įvežti ir veisti kovinius amerikiečių pitbulterjerų veislės šunis. Tam tikrų suvaržymų pajuto ir gyventojai, laikantys dar devynių veislių šunis, keliančius mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Į pavojingų veislinių šunų sąrašą buvo įtraukti Stafordšyro terjerų ir bulterjerų, taip pat amerikiečių buldogų, Argentinos dogų, brazilų mastifų, turkų, Kaukazo ir Pietų Rusijos aviganių veislių šunys. Šiuos gyvūnus, remiantis minėtu sąrašu, galima veisti ir laikyti tik turint jų kilmės dokumentus.
Remiantis 2002 metais VMVT patvirtintomis Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo ir prekybos jais taisyklėmis, draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis bei jų mišrūnus ar jais prekiauti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo gydytojo Ramūno Žalio teigimu, laikui bėgant amerikiečių pitbulterjerų ir bandogų veislių šunų Lietuvoje turėtų nelikti. Beje, užpernai patvirtintose Agresyvių šunų registravimo taisyklėse buvo nustatyta tvarka, kaip teisėtai laikyti agresyvų keturkojį, ir numatyta atsakomybė už jos pažeidimus.

Kovinis šuo – užslėptojo veikimo ginklas

Ne tik veterinarijos, bet ir kinologijos specialistai pripažįsta – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje koviniai šunys kelia vis daugiau problemų. Europos Sąjungos valstybės dar prieš penkerius metus gerokai sugriežtino jų įsigijimo, laikymo, veisimo ir prekybos taisykles. Atėjo metas tą pačią tvarką įvesti Lietuvoje. Pasak R.Žalio, ES valstybėse sugriežtinus visuomenei pavojingų šunų laikymo taisykles, akivaizdžiai pajutome, kaip visas tas blogis masiškai plūstelėjo į Lietuvą. Daugelis žmonių, besiverčiančių kovinių ir agresyvių keturkojų veisimu bei prekyba, tikriausiai net nepagalvoja, jog tai yra savotiškas užslėptojo veikimo ginklas, galintis bet kur ir bet kada sužaloti ar net nužudyti žmogų. Nuspėti šių gyvūnų psichikos, elgesio niekas negali, todėl natūralu, kad turi būti sukurta griežta leidimų įsigyti ir laikyti kovinį šunį sistema.
„Remdamasi kitų valstybių patirtimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba drauge su Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais prieš keletą metų ne tik nustatė įvežamų gyvūnų laikymo tvarką, bet ir siekia ją kontroliuoti. Taigi įsigyti ir laikyti pavojingos veislės šunis gali tik stabilios psichikos asmenys, sulaukę 18 metų, neturėję problemų dėl teisėtvarkos, nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotikais ir taip toliau”, – sakė R.Žalys.

Gresia ir laisvės atėmimas

Vos ne kasdien iš įvairių nusikaltimų suvestinių sužinome, kad daug gyventojų nukenčia nuo palaidų, netinkamai prižiūrimų šunų. Tokie augintiniai ne mažiau pavojingi už kovinės veislės šunis. Prieš pusmetį Anykščių rajone rotveileris mirtinai sudraskė pas senelius atostogavusį mažametį berniuką. Daugiau nei prieš metus visuomenę pašiurpino kita žinia – Kauno rajone iš aptvaro ištrūkęs Kaukazo aviganis kone mirtinai sužalojo senyvo amžiaus moterį. Beveik prieš porą metų Prienų rajone nuo dviejų Stafordšyro terjerų irgi stipriai nukentėjo dvylikametė. Po pastarojo įvykio minėtos pavojingos veislės šunų savininkams (beje, neturėjusiems leidimo laikyti tokios veislės gyvūnų) buvo iškelta baudžiamoji byla.
Prieš keletą metų įsigaliojus naujoms Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodekso įstatymų papildymų nuostatoms, agresyvių bei pavojingų šunų augintojams už pažeidimus gresia ne tik didžiulės baudos, bet ir laisvės atėmimas. Pasak VMVT vyriausiojo gydytojo, šuns savininkas gali būti nubaustas nuo 200 iki 2 tūkstančių litų bauda. Jeigu nukentėjusiajam dėl šuns įkandimo padarytas sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, sukėlęs pavojų jo gyvybei, šuns šeimininkui gresia būti nuteistam kalėti nuo dvejų iki penkerių metų…
Tokios bausmės, veterinarijos specialistų nuomone, priverčia rimčiau susimąstyti kiekvieną šunų laikytoją. Užsienyje už panašius pažeidimus galioja kur kas griežtesnės bausmės. Antai liberalumu garsėjančių JAV pilietei M.Noller, dėl jos dviejų įsisiautėjusių kovinės veislės šunų, mirtinai sudraskiusių moterį, prieš kelerius metus buvo skirta kalėti iki gyvos galvos.
„Vertėtų priminti, kad nuo pernai spalio 1-osios įsigaliojo 2003 metų gegužės 26 dieną priimtas Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnams. Vykdydama šio dokumento nuostatas, VMVT griežtai kontroliuoja ne tik šunų, bet ir kačių, šeškų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Minėti gyvūnai turi būti paženklinti aiškiai įskaitoma tatuiruote arba elektronine identifikavimo priemone, turėti specialų pasą, tokį patį kaip visoje ES, ir veterinarijos sertifikatą”, – teigė R.Žalys.

Kovinių šunų neregistruoja

35 šalyje įsikūrusius klubus vienijančios Lietuvos kinologų draugijos atstovė Ramunė Kazlauskaitė teigiamai įvertino Vyriausybės pastangas sugriežtinti šunų laikymo taisykles ir savininkų atsakomybę už jų augintinių padarytą žalą. Daugelis taisyklių nuostatų buvo suderintos su Kinologų draugija.
„Šiame dokumente įdiegtos naujos nuostatos nevaržo šunų augintojų teisių. Galbūt sulaukta tam tikro kovinių šunų laikytojų nepasitenkinimo. Į mūsų šalį, kiek teko girdėti, pavieniai asmenys įvairiai mėgina įsivežti amerikiečių pitbulterjerų. Tačiau mūsų organizacija kovinių šunų neregistruoja ir niekam nerekomenduoja jų laikyti”, – sakė R.Kazlauskaitė.
Pasak pašnekovės, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama kitų veislių šunų veisimo ir laikymo tvarkai. Mūsų šalyje dabar įregistruota apie 170 veislių šunų. Kinologų draugija, laikydamasi Lietuvos ir ES įstatymų, taip pat rūpinasi, kad pas mus įvežami šunys turėtų ir kilmės dokumentus.
„Šia tvarka tikimasi veiksmingiau apsisaugoti ir nuo to, kad į Lietuvą nepatektų mišrių veislių šunų. Juk dėl jų kyla potenciali galimybė atsirasti ir nestabilios psichikos keturkojų. Net ir prityrusiems specialistams tokių gyvūnų elgsena sunkiai prognozuojama, be to, juos sunku ir suvaldyti”, – teigė Kinologų draugijos atstovė.
Kęstutis Pranckevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Ir griežtesnė tvarka ne visada veiksminga nuo šunų agresijos"

  1. nezinia

    taip sunis ir 👿 ir 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.