Lietuvoje kuriama moderni profesinio orientavimo sistema

Lietuvoje pradėti du dideli trejų metų trukmės projektai, kurių paskirtis – šalyje sukurti modernią profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą, kad kuo daugiau šalies moksleivių kryptingai planuotų savo karjerą ir baigę mokslus neatsidurtų bedarbių sąrašuose.
Projektus „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas” ir „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas” įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Projektus remia ir finansuoja Europos Sąjunga, kuri per trejus metus projektų vykdymui skirs apie 14 mln. litų. Jie pradėti įgyvendinti 2005 metų pavasarį ir turėtų būti baigti iki 2008 metų kovo mėnesio.
„Svarbiausias projektų tikslas – suformuoti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, kuri padėtų jauniems Lietuvos žmonėms išsirinkti perspektyvią ir jų poreikius atitinkančią specialybę. Moksleiviai jau nuo penktos klasės turėtų gauti įvairios informacijos apie profesijas bei būsimąjį darbą, kad išmoktų savarankiškai planuoti savo ateitį bei darbo karjerą”, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Registrų skyriaus vedėjas Vytautas Burokas.
Apytikriais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tik 10–15 proc. mokinių prieš pasirinkdami profesiją gauna kvalifikuotą konsultaciją. ES šalyse profesionalių konsultantų patarimais gali naudotis absoliuti mokinių dauguma.
Kuriamą profesinio orientavimo sistemą sudarys kompiuterizuoti profesinio informavimo taškai, didelė kompiuterinė profesinio informavimo duomenų bazė ir šimtai karjeros planavimo konsultantų, kurie padės išnaudoti šių resursų galimybes. Be to, į šią veiklą bus įtraukiami pedagogai, kurie moksleiviams įvairia forma teiks informacijos apie specialybes, darbo rinką ir kt.
Vykdant projektą Lietuvoje jau pradėta kurti vieninga profesinio informavimo duomenų bazė, kurioje bus kaupiama informacija iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos. Ši sistema leis operatyviai sužinoti, pavyzdžiui, kiek siuvėjų arba slaugių priimama studijuoti arba mokytis Klaipėdos regione, kiek vienos ar kitos profesijos bedarbių esama šalyje ir kiek laisvų darbo vietų siūlo darbdaviai. Remdamiesi šiais duomenimis besimokantieji galės daryti sau asmenines išvadas ir atitinkamai rinktis vieną ar kitą specialybę. Naujoji sistema bus sujungta su bendrąja Europos informacine sistema PLOTEUS, kurioje kaupiami duomenys apie mokymosi Europoje galimybes. Tai leis Lietuvos jaunimui aktyviau vykti mokytis ir kelti kvalifikaciją į įvairias Europos šalis.
„Dabar šalyje labai stinga sugretintų duomenų apie besimokančiųjų ir laisvų darbo vietų bei bedarbių skaičių. Todėl mokytis ketinančiam žmogui neretai yra sudėtinga spręsti, ar jį dominanti specialybė yra šiuo metu paklausi darbo rinkoje. Kuriama vieninga duomenų bazė išspręs šias problemas”, – teigė V.Burokas.
Projektas bus įgyvendinamas visoje šalyje. Bus įsteigta 640 profesinio informavimo taškų (PIT), kurie veiks Lietuvos pagrindinėse, vidurinėse ir profesinėse mokykloje, švietimo arba kultūros centruose, darbo biržose ir pan. Juose dirbs specialiai apmokyti žmonės, kurie padės rasti informacijos apie tolesnį mokslą ir darbo galimybes ieškantiems jauniems žmonėms. Iš viso bus sukurta 1600 naujų kompiuterizuotų darbo vietų. Ypač aktyviai PIT bus steigiami kaimo vietovėse: numatyta, kad tokie centrai vienas nuo kito nebus nutolę daugiau kaip per 10–15 kilometrų.
Vieninga informacinė sistema bus naudinga daugeliui. Moksleiviai ir studentai galės spręsti, kurias specialybes jiems verta rinktis. Mokytojams, dėstytojams ir ekspertams bus lengviau numatyti, kaip reikia keisti mokymo programas, kad jos taptų paklausios. Valdymo specialistams ir politikams tai bus pagrindas tam tikras specialybes finansuoti prioriteto tvarka.
Šiuo metu Lietuvoje atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir specialistų rengimo planų kol kas yra labai ryškus: pavyzdžiui, pagal įvairias vadybos programas dabar šalyje mokosi daugiau kaip 34 tūkst. žmonių, pagal teisės programas – daugiau kaip 15 tūkstančių. Neabejotina, kad baigę mokslus dalis jų neranda darbo pagal savo specialybę ir tampa bedarbiais arba dirba ne tą darbą, kuriam rengėsi kelerius metus.